naujos žiemos laukiu,
laukiu sniego, besmegenių,
ir labai laukiu Kalėdų...

pasirodė snieguolytės.
ir dingo su saulės šviesa.
ir žibutės dingo :"(

noriu kalbėti,
bijau tad - tyliu...
teiki ne rožes,
tai tik sauja sniegų...

ak išeinu...
ak nebegrįšiu...
rašyki geriau
laišką į Paryžių...

nutilau, išsnigau...
ėjau - pradingau...
esu tik aidas
jausmų aš tavo...

sniegas raudonas -
voliojasi širdis...
jau susnigau...
svetima ši naktis...

rožė,
vienišas ateiviukas...
ir sniegas už lango...
mano žandukai lyg žvarboje,
ryškiai raudoni... rožė...

žibutė,
buvo žėrutis...
apšarmojęs langas..
bus daug žibučių.

pardavė visą
mano širdies sniegą...
o aš taip laukiau,
tikėjau Kalėdomis...

noriu kad grįžtų...
prisiminimais dabinta...
noriu pasveikti,...
noriu jaunystės...

pardavė mano jaunystę,
snieguotą širdį suvystė...
noriu išlįsti...
verkia tarpe draugystė...

sukirto rankomis,
snieginas kraitis...
štai kodėl gi esu
aš Raudonkepuraitė...

kurgi veda tavo kelias?
kaip tu gyveni, Snaigele?
noriu aš gėrio...
o mintys veliasi...
angelo rankose,
į Dangų keliamės...

tyloje sningu,
ir ašaros krinta...
noriu snieguose,
užmigti laimingai...

ak tu sningi,
tu nosį lieti...
vienišiausia Snaigele,
ačiū, kad gyveni...

sniegas ant kepurės
ir sniegas plaukuose...

noriu „išeiti“ miško mokyklą...
toks paprastumas – sniegas ir miškas...
išėjau pasivaikščioti... miške stypsau...
noriu žinoti, kurioje vietoje – baigiasi viskas...

brendu, einu,... nėra jėgų...
išmokti gimti, labai sunku...
aš noriu būti, sniego vaiku,
gyvenčiau kalnuose sniegingu žmogumi...

tyloje einu, girdžiu voveraitę...
mano miškas, mano giraitė...
atrodo gultum, atrodo migtumei...
o paskui gimtum, arba išsnigtumei...

 

kurgi aš maža išpuoliau
ko taip šalta? noriu namolio...
oi tirpstu... sukuosi į guolį...
noriu aš atbulo šuolio...

aš į šviesą išlindau.  .  .
saulės, wėjo - nematau...
noriu mano mintyse,
liktų ta šalta šviesa...