ak tas pavasaris
tiktai sloga
mes pas snieguoles
pasakon eiva

pasakoj nėra ligų
tavimi dabar tikiu

noriu būt gera mergaitė
noriu pasakas būt skaičiusi
ak pavasarį sergu
negaliu eit prie vaikų

kiekvienas turime teisę nesirgti, o susirgę turėtume turėti teisę gydytis...
ak sniegas, ak pavasaris, ne tik leliukams vienos ligos...

tu maža snieguolyte
jau pavasaris, lyja
kur sningi kur krenti
jau išdygti žadi

noriu gero pavasario
noriu ne ledo, ledų
po varvekliais einu
ir snieguole krentu

kuo skiriasi sniegas ir vasaros karštis? [gi visada norisi ledų]

knygelėj skaitė
apie sniego mergaitę
žiū jau gerai...
įšalę ajerai
čiuožiu tolyn upės ledu

kur ėjau
kur skridai
slidus ledas
rankoj ledai

ak kuo eit
nejau ledu
noriu kad
nebūt slidu

kur tik beeičiau vis palieku dalelę tavęs... dalelę savęs.
o ! jeigu netirptų sniegas...

ak po kalėdų
nutirpo sniegas
paukščiams atlėgo
čiū ju kalėdos

be jokios gėdos
pabėgo dienos
noriu kalėdų
noriu daug sniego

pavasario sniegas
kokios dar bėdos
noriu šalpusnių
aplinkui miegas

sningu mažytėmis snaigėmis
gal mano laikas baigėsi
ak noriu būt. bet kaip?
gali sningant ateiti?

kokiu tuo takeliu
dedu pėda už pėdos
noriu plačiu keliu
kad su tavim ateit kalėdos

ak esu
snigimu
dangumi
einu
ieškau
naktų