mirgu margu
tarp sniegų
pūgas sėja
su rėčiu

daug nakty
dangui žvaigždžių
kaip margučių
mudviejų

rožinė sraigė
geltona snaigė
noriu velykų
kalėdos baigėsi

ak kokiu gyvenimu
būt vasaros snaige
jau pavasaris
rožinė baigėsi

baltas paltukas, balta beretė
rožinio šaliko nori koketė

sniego spalva, juk ne geltona
noriu aš būti sniego žmona

ak kokiu tuo keliu atžvanga valykos
noriu aš būti velykų kiškis
kokie margučiai aplink tik balta
nereik kailinių renkis tik paltą

ak tirpsta sniegas
bėga jau pūgos
ką pasakys
kitamintės papūgos

ilga žiema
ir nors gerai...
..balta pūga
yra pragarai

ką aš matau
tik laužo dūmai
tokis snigimo
objektyvumas

kokiu tuo tiesiu
keliu nuo pūgos
bet nors kvėpuoju
aš jau vos vos

sninga
atsuktuvas
snigime žuvusi
ak kokiomis galiomis
ieškau fūrai detalių
replės
ir važtai
noriu iš karto
būt sutaisyta
sningančiu rytu

ak kur einu
kogi aš ieškau
noriu aš būti
visai ne ant iešmo

noriu gero
kieme sniego senio
tik ligi Kalėdų
mes dar gyvename

ak sniegas Kalėdos
namai ir bėdos
noriu tikrų nesuvaidintų
noriu gerų kad apsitrintų

ak sniegas ir bėdos
nejaukios Kalėdos
aš noriu šalia si Dievo valia
ten kur einu vis ieškau draugų

ak kokiu gyvenimu
širdutės tuksenimu
vis ieškau draugų
vis noriu sniegų

kokiu tuo keliu
padangių vilkeliu
pūgoj sukuosi
iš kailio neriuosi

rašau mėnraštį
nuo Kalėdų
paskui pabaigiu
liko bėdos