Matyt, neužsuksiu jau šįmet į rašykus. Iš tiesų, nebūsiu gal tik vieną dieną, bet visgi simboliška.
    Kažkaip šį vakarą pasaulis kelis kartus apsivertė. Iš pasąmonės gelmių atklydo blogietės mintys ir šast šast adatėlėm... Na, gal taip ir turi būt besibaigiant metams. Profilaktinė akupunktūra, išsivalymas, paskutinis praeities šešėlių pasispardymas... Tikrai? Nė velnio. Niekas nesikeičia, niekas niekada nesikeičia, brangieji. Skaitliukai pasisuks, nuplėšim paskutinį kalendoriaus lapelį, smagiai atšvęsim, šiek tiek daugiau nei įprastai pasamprotausim, pasigalinėsim su praeities šmėklomis. Tik tiek. Galiausiai prisigersim ir atsibusim jau 2005-aisiais, kamuojami galvos skausmo.
  Ech, pasijutau tokia sentimentali, verkšlenanti boba. Padidėjęs jautrumas, nuotaikų kaita... Kartais visai neparanku būti moterimi. Na tiek to, šiandien galima ir paverkšlenti. O jau kitąmet... Kitąmet sau to neleisim. Ir sėkmingai dėliosim naują įvaizdį. Vai vai, kokie mes emancipuoti, nepriklausomi ir pilnaverčiai! :) Nuostabu, net pralinksmėjau. Eisiu geriau paieškosiu šaldytuve silkės...

sūrio lazdelės

mes - uodai ir poetai

Per poezijos skaitymus
privalai ramiai sėdėti, dėmesingas būti,
nes poeziją reikia gerbti,
tuo labiau,
kuo nesuprantamesnė jinai
kitaip atrodysi nekultūringas ,
nepraustaburnis, chamas ir kvailys,
neišsilavinęs prasčiokas,
durnelis iš "plaktukinės",
dundukas ir atlėpausis.
Stengiesi iš paskutiniųjų, bet sukruti,
nuleidi skaistų žvilgsnį
nuo poeto,
koją pasikasai.
Uodas įkando.
Niežulys, susierzinimas,
išsiblaškymas...

Na štai ir praleidai stulpelį,
gal patį svarbiausią.

Ir gimsta tokia alegorija
iš nevilties ir erzulio:
kraujas per šiaudelį,
alus iš butelio,
kumštynės užkulisiuose,
kiaušinėliai dedami į stovintį
vandenį,
lervutės knibždančios jame
pavasarėjant.
Ir taip kasmet.

Kasmet taip
mes - uodai ir poetai
kankiname žmones.

Marius Burokas

Jurga Ivanauskaitė

Naktinis nuotykis

Gatvėje Sodra Vagan
sutinku Mirties Angelą.
Jo akys žalios
su melsvais taškeliais.
Ploni antakiai
pinceto gnybtelėjimais pakelti
į tobulos nuostabos išraišką.
Šnervės virpa it rujojančio stirnino
kaubojiškai trūkčioja skruostikauliai.
Lūpos ryškiai raudonos ir vaiposi
kaip dainuojančio Marilyn Mansono.
Ausyje piktai žybsi sidabro pusmėnulis.
Mirties Angelas kvepia
rūgstančiomis braškėmis
nubyrėjusiais eglės spygliais
pūvančiais lapkričio lapais
kėkšto lizdu ir lukštais
iš kurių išsirito kėkščiukai.
Mirties Angelas artinasi
ieties metiko žingsniu
vos koja paliečia grindinį
viena po kitos sprogsta
manekenų galvos vitrinose.
Mirties Angelas manęs nė nepastebi.
Gal turėčiau persižegnoti arba
tris kartus nusispjauti per kairį petį?

[i]Jurga Ivanauskaitė[i]

Naktinis nuotykis

Gatvėje Sodra Vagan
sutinku Mirties Angelą.
Jo akys žalios
su melsvais taškeliais.
Ploni antakiai
pinceto gnybtelėjimais pakelti
į tobulos nuostabos išraišką.
Šnervės virpa it rujojančio stirnino
kaubojiškai trūkčioja skruostikauliai.
Lūpos ryškiai raudonos ir vaiposi
kaip dainuojančio Marilyn Mansono.
Ausyje piktai žybsi sidabro pusmėnulis.
Mirties Angelas kvepia
rūgstančiomis braškėmis
nubyrėjusiais eglės spygliais
pūvančiais lapkričio lapais
kėkšto lizdu ir lukštais
iš kurių išsirito kėkščiukai.
Mirties Angelas artinasi
ieties metiko žingsniu
vos koja paliečia grindinį
viena po kitos sprogsta
manekenų galvos vitrinose.
Mirties Angelas manęs nė nepastebi.
Gal turėčiau persižegnoti arba
tris kartus nusispjauti per kairį petį?

nereikia nieko. aš niekam tikus