Trys liūdinčios rožės vazoje -
susikaupimo metas.

Šįryt pabudau aštuntą ir pagalvojau, kad būtent šiandien turiu unikalią galimybę atsukti laikrodį viena valanda atgal ir tą pramiegotą laiką nugyventi kitaip.  O ką galima nuveikti kitaip ankstyvą sekmadienio rytą? Žinoma, kad atsiversti švarų lapą ir jame išdėstyti savas mintis.
Bandau įsivaizduoti sugedusį laikrodį, kurio rodyklė staiga nesuvaldomu greičiu pradeda suktis atgal.  Kokiame tai fantastiniame filme aš pradėčiau jaunėti – metais, dviem, trim, penkiolika, dvidešimt... . Įdomu, ar galėčiau savo gyvenimą nugyventi kitaip? Ar gyvenamoji vieta būtų kita? Ar tėvai būtų kiti? Ar gyvenimo aplinkybės kitaip klostytųsi? O jeigu viskas būtų taip pat, ar mano elgesys, veiksmai galėtų būti kitokie? O iš kur aš galėčiau žinoti, kad jau taip dariau, o dabar pamėginsiu daryti kitaip?
Dabar galiu pafantazuoti, kad laikrodį pradedu sukti pati atgal viena valanda, dvi, tris, dvidešimt keturias valandas atgal ir suku tol, kol suskaičiuosiu atsukusi kokius dešimt metų atgal. Tada pasižiūriu į veidrodį ir ką jame pamatau? Pamatau save tokią pačią, kokią mačiau prieš pradėdama sukti laikrodžio rodyklę.
Taigi, sukinėkim mes tuos laikrodžius, ar nesukinėkim, o Žemelė apsisuka aplink ir uždeda mums dar vieną nugyventą dieną, o po to ir visus metus. Ir jokios laikrodžio rodyklės negali sugrąžinti mūsų atgal ir bandyti iš naujo nugyventi praėjusio laiko, nes Saulelė patekėjo, kada jai reikėjo, ir nusileis, kada jai reikės.
Bet, iš tikrųjų, kuris tas mūsų laikas yra tikrasis – ar taip vadinamas, žiemos, ar vasaros? Gal kas prisimena, kiek dabar būtų valandų, pvz., trečio ar ketvirto dešimtmečio Lietuvoje?

Erškėtrožės žiedas man šypsojosi,
Kai aš ėjau ir dievagojausi,
Kad nerašysiu daugiau eilių.

Žiogelis lankoj pamerkė man akį,
- Na, ko čia ieškai, marga plaštake?
- Aš ieškau eilių apie meilę, saldžių,
Kurios kietą širdį suminkštintų.

Vakar "buvau kosmose". Na, ir ką? Nieko ten gero. Pavojų žymiai daugiau ir žymiai baisesnių, nei Žemėje. Žemėje nors pasislėpti gali - užsirakini savo "urve" ir švilpauji. O ten - eina sau! - kybai kažkokioj erdvėj, tiksliau, plūduriuoji su akvalangu ir, lyg už nematomos virvutės tampomas plūduras, šokčioji tai - aukštyn, tai - žemyn, ir visame tame fone dar visokios skeveldros į tave skrieja! Tiesa, vaizdai - įspūdingi! Bet kiek pavojų!
  Daugiau apie žvaigždes neberašysiu. Ir nebetikėsiu, kad ten, aukštai, yra geriau.
  O filmas - įspūdingas!

"Bet patys pavojingiausi kritikai- tai tie žmonės, kurie negali realizuotis patys. Jie nori mėgautis kančia ir tikisi kitų užuojautos, o mes randame išeitį, ir tai juos nervina".
"Žinoma, ne visa kritika bloga. Net negailestingiausias vertinimas gali pakliūti į tašką ir sukelti nušvitimą, jei jis atvers geresnį sprendimo būdą. Tuo tarpu neatsakinga kritika nemoko nieko. Nuo tokios kritikos jautiesi kaip sumuštu. Kaip taisyklė blogos kritikos tonas būna nuodingai naikinantis, ji žemina, įžeidžia, išjuokia ar užmuša galutiniu nuosprendžiu".
"Antras blogos kritikos požymis- dviprasmiškas turinys. Bloga kritika būna neaiški, paremta užuominom, priekaištai subjektyvūs ir nekonkretūs todėl ją labai sunku paneigti. „Jūsų darbas būtų tik laimėėėėjęs..“ Ignoravimas ir neįvertinimas pavojingi ne mažiau, nes tyliai užmuša norą kurti".
"Mokslinikai nustatė, kad neigiama informacija mūsų psichiką veikia tris kartus stipriau negu pagyrimas, mat nuo neatmenamų laikų, žmogus jautėsi ir tebesijaučia nesaugus. Bet tikras pavojus būna retai. Geriau  imti ir pamąstyti apie kritiko motyvus. Kodėl jis supyko? Gal jis pats pasijuto nevertas? Gal jus ne taip suprato? Gal palietėt jam skaudžią temą"?
"Bet geriausias vaistas nuo kritikos - tai tolesnė kūryba".

(Iš Google apie kritiką).

Ogi pagalvojau apie tai, ar tikslinga neigiamai kritikuoti kitų autorių kūrinius (šiuo atveju galvoju ne apie savo, o apie kitų kūrinius), nes aršių kritikų komentarai po giliai jausmingomis ir iš širdies rašytomis eilėmis sukelia priešiškumo jausmą tiems komentarams, kurie autoriaus kūrinį paniekina už tai, kad jis neatitinka šiuolaikinio moderno, prisikabina prie žodžių, ne visai stilistiškai taisyklingai sudėliotų, o, pvz., man ir kitiems skaitytojams tos eilės patiko, nes pagavome jo esmę, supratome, ką autorius norėjo jomis išreikšti ir tos eilės mums nuskambėjo gražiai bei nuoširdžiai.
  Sutinku su tuo, kad galima patarti, kaip taisyklingai parašyti vieną ar kitą žodžių derinį, pataisyti vieną ar kitą praslydusią klaidą, bet niekinamai atsiliepti apie žmogaus išsakytus jausmus...tai jau ne. Reikia gerbti kito žmogaus išsakytus jausmus, o tuo labiau, iš širdies parašytą kūrinį, kuriame dažnai išreiškiamas širdies skausmas, išjaučiamas iš pasąmonės gelmių, o tai yra ne be reikalo. Tai - žmogaus jausmų pasaulis, kurį privalome gerbti. Tai - neabejingo žmogaus, kuris mato, kokie negeri dalykai vyksta aplinkui ir negali taikytis su jais, todėl aprašo juos, tikėdamas, kad bent savo kūriniu jis atkreips visuomenės dėmesį ir paskatins susimąstyti bei taisyti daromas klaidas, pvz., vaikų, jaunimo auklėjime, nederamų, žalojančių save ir kitus veiksmų, bei pan.
  Galvoju taip, nes esu įsitikinusi, kad kiekvienas rašančiojo kūrinys eina iš Dievo, o argi Dievo kūriniai yra kritikuotini?

Du! Asmodeus ataraxia parašė man šiandien 2, tiesa, su trim brūkšneliais iš abiejų pusių... . Dabar galvoju, ką tai reiškia? Dar pavadino mano vaikystės prisiminimus  bobutės pasakaitėmis. Hm, aš dar ne bobutė, tai - ateities klausimas, na, o kad ten viena kita klaidelė praslydo, tai - visada dėkinga už pataisymą, nes pati abejojau, ar ū ar u, bet pačiam kritikui vertėtų iš Pasion pasimokyti, kaip be priekaišto gaidelės rašte parodyti, kur klaida. O kaip be tarmiškų žodžių čia apsieisi? Juk tie žmonės taip kalbėjo.

Linksma todėl, kad niekaip nesugebu perskaityti ilgo ilgo ilgo Guntos komentaro po mano Linkėjimu.
Linkėjimas gražus, prasmingas, geranoriškas, taip sakant, plaukiantis iš širdies. Širdis mano ne geležinė, ne.
Bet Gunta tokius išvedžiojimus sukurpė, kad nei į tvorą, nei į mietą, kaip liaudis sako. Bet neseniai spaudoje nuskambėjo tokia frazė: "Kiekvienas supranta pagal savo sugedimo laipsnį".
Na, sakyčiau, su komentarais labai švaistytis neverta, nes jie puikiai atspindi komentatoriaus charakterį ir suvokimą. Bet, jei labai jau norima pasirodyti savo intelektiniais sugebėjimais - tada - prašom. Nuoširdžiai pakomentuosiu ir padiagnozuosiu gręsiančias ar esančias ligas.
Bet, pirmiausiai, siūlau visiems ir visoms pasisemti daugiau optimizmo ir geros nuotaikos, nes tai - pirmas vaistas nuo širdies ligų. Kur? O gi į mišką pasportuoti.

P.S. Seniai ruošiausi pasidomėti:" šiandiena" rašyti reikia su nosine galūnėje ar be? Gal kas žinote?

Už gyvenimą ir mirtį
Gerkime raudoną vyną,
Už gerumą, meilę ir draugystę
Gerkime dievybės eliksyrą.

1.4. Bendravimo tinklapyje normos

1.4.1. Visiems vartotojams galioja bendravimo etikos taisyklės (tolerancija, pagarba kitiems vartotojams, draugiškumas);

1.4.2. Už nepagarbų elgesį su kitais vartotojais, įžeidinėjimus, persekiojimą, bereikšmių žinučių siuntinėjimą ir kitų taisyklių nepaisymą administracija gali imtis sankcijų – vartotojas gali būti blokuojamas;