Rugpjūčio dangus man eilėraštį rezga,
Šešėlį numetęs ant pievos,
O aš tik stebiu jo žaismingą piešimą,
Grožiuos vaizdiniais ant jo sienos.

Žydėjimas baltas, geltonas ir melsvas,
Tai - miško gėlelių spalvinga gama,
Lyg mažos žvaigždelės jos spindi taip ryškai,
Tiktai ne danguj, o žaliajam miške.

Tas miško žalumas! Skaidrus lyg kristalas,
Jame atsispindi ramybės dvasia,
Keliautojo žvilgsnį patraukia gėrėtis
Tokia įspūdinga gražuole gamta.

Šį grožį gimtinės išausti derėtų
Į tautinę juostą sodriausiom spalvom,
Joje įrašyti žodžius paprasčiausius:
Su meile, gimtinei: klestėk, kviesk taikon.

Koks šiandieną puikus oras -
Muzikuoja lietaus choras,
Skamba lapuose lašai -
Aplink - vien šlapi garsai.

Aš mėgstu klaidžioti po tylą,
Klausyt, kaip mano mintys dyla,
Ir vėl regėti giedrą dangų,
Bei jausti tą lengvumą brangų.

Gyvenu...

Su Šventom Velykom
Sveikinu visus
Ir linkiu linksmai
Daužyti kiaušinius!

Šiandien kompiuteris mane įtraukė į savo spąstus,
Bandau ištrūkti, bet vis dar negaliu,
Akyse sausa, lyg dykumų oazėj,
O aš vis tiek per dykumas brendu.

Klausyk širdies - ir ji tave išgelbės
Nuo abejonių, nerimo kančių,
Klausyk širdies - tik ji tau kelią rodys,
Kuriuo žingsniuosi drąsiai, be tabu.

Galvoju vis:
Tai iš kokių žvėrelių žmonės kilę?
Nes sako jie,
Kad savo kailiu tą, aną patyrė.
Ir būtent kailiu, o ne oda,
Tai kur tas kailis?
Kaip gi jums atrodo?

Ir vėl - ruduo,
Vėl tamsūs vakarai,
Rūkai iš ryto sklaidosi lėtai,
Ore drėgmė pakibusi vėsi,
Sluoksniuoti debesys tokie pilki.
Su nerimu į rudenį žiūriu,
Atrodo, driokstels kas iš pasalų,
Sugriaudės, suriaumos pikti žaibai,
Padangėn šaus ugniniai aitvarai.