Paslepiam mano dienoraščio įrašą. Nors, vargu, ar kam tai įdomu.

Ar dar esu? Esu truputį.
Bet penktadieniai taip greit ateina.
Ir aš vis dar mėgstu save paskaudint.
Bet, esu gyva, žaižaruojanti, visas emocijų spektras.
Daug perku internetu. Leidžiu pinigus, perku beveik viską ko noriu, nes, tai vienas iš mano gyvenimo džiugesių.
Noriu būt grażi, ir būnu. Sau patinku. Nešioju sukneles. Netiesinu plaukų ir esu tokia, kur jau nėra ką prarast. Leidžiu sau daug.
Darbe esu kieta. Labai kieta. Turiu kolegių, kurios yra jaunutės, ir jaučiasi, spinduliuote spinduliuoja jų nepasitikėjimas savimi.
O aš jaučiuosi jau mačiusi ir šilto ir šalto, lūžus ir lipdžius save.
Ir nebematau prasmės neleisti sau būti visokia. Pasakyti ką galvoju, jaučiu, nematau prasmės ir riesti nosį ar vaidinti kažką. Moku sutarti su visais, tai ir darau. Esu ta, fainoji kolegė pas kurią ateina pasiklausti, prie kurios nebijo pasakyti kažką nederamo. Bet ir klauso ir daro, kaip liepiu.
Turiu labai daug darbo. Kažkodėl pakliūnu į situacijas, kur turiu daug darbo. Už 3, už 4. Todėl dirbu viršvalandžius už kuriuos nemoka.
Bet viskas dėl patirties. Dar turiu pakaupti patirtį. O tada išeisiu.
Norėčiau ramybės. Ir prasmės. Labai noriu į valstybinę įstaigą. Prisidėti prie Lietuvos valstybės tarnybos. Arba ramybės. Sielai mielo darbo.
Sugalvok, ko nori. Ne taip lengva.
O iki to, traukiniai. Bandymai nueiti anksčiau miegoti. Ir, kaip jau sakiau, penktadieniai ateina sparčiai.
Aj, dar esu truputį įsimylėjus. Suprantu, kad tai yra slaptos, neįmanomos meilės, bet man patinka. Tai mano esybės sudedamoji dalis, būti įsimylėjusiai kažką neįmanomo.
Bet man gera. Jausti, kad esame tame pačiame laike. Toje pačioje orbitoje. Skriejam šiame mirksnyje.
Man to kol kas pakanka.

- / : _ \

Pamačiau filmą apie Louis Wain. Žinojau, kad toks yra, bet matyt dabar atėjo laikas jį pamatyti. Dar kartą susidurti su Louis Wain jautrumu, katėmis, beprotybe. Tau jis patiko, Wride. Net be to filmo, tau jis patiko, tu atradai jį ir žavėjais jo gyvenimo istorija.
Kai kurie žmonės gimsta per trapūs, per jautrūs gyvenimui. Ir jiems būna sunku jį tverti. Aš suprantu Louis Wain. Labai suprantu. Uoj, kaip reikia laikytis, tvirtai įsikibus, laikyt vairą, laikytis ant bangų, laikytis bedugnėse. Ir kaip ir aš, tiek kartų buvau bepaleidžianti. Sapnuodavau, kaip išprotėju, ir mane išveža, supakuoja.
Gyvenu ganėtinai normalų gyvenimą. Poete netapau. O tiek potencialo! Ir paleidau. Gal reikėjo paleist, kad turėčiau šią kryptį, kurią dabar turiu. Suprantu.
Gražios filmo mintys. Kad kurdami mes kuriame ryšį su kitais žmonėmis. Ir tas ryšys randasi, kai kiti patiria mūsų kūrybą. Kurdamas niekada nebūsi vienišas.

Šaltas oras plūsta į kambarį. Turiu susirinkti save ir eiti miegoti.
Pasiilgau savo kūrybos.

Svarbiausia, laikyk vairą

Geriau man kaštoną vietoj širdies

Trys rašykės ir du rašykai prie upės. Pabuvom! Ir du kartus sekmadienį eisim miegoti.

- -

Nebėra drozofilų
Visas sumedžiojau
Po vieną
Iškepiau
Girdėjau kaip cypteli
Mirdamos
-
Ruduo pereina į
Šaltąją fazę

Kai kas man yra pasakęs, kad kai kurie iš mūsų gimsta su skaudėjimo genu. Taip, V.