Pati save uždarai į narvelį. Laisva valia.
Toks likimas, kartoji. Jis atsiveja
Jau beveik čia pat
Viskas taip, kaip ir turi būti
Suvoki
Susitaikai
Raktelį praryji

Tai, kas parašyta tarp tamsos ir šviesos

Metalinis tavo kūnas

Nelaimingi, pikti, sergantys žmonės yra liga, jie vaikšto ir bando užkrėsti kitus. Piktais, šlykščiais žodžiais.
Ar žodis gali sužeisti?
Taip
Ir lengva pasakyti, nekreipk dėmesio, duok durniui kelią.
Dabar aš suprantu A. Suprantu kitus, įskaudintus.
Ne, šitas apgailėtinas padaras manęs neįskaudina.
Tik šlykštumo jausmas. Bet, praeis.
Mane yra įskaudinę artimi žmonės.
Ir tai praeina.

Kuo aš tapau
Tylomis, pati netikėdama
Nepajutusi -
Potėpiai, nors greičiau, patepimai
Tuščiose nakties drobėse
Manęs tiek nedaug pasiliko
Bet negaila
Muzika baigiasi
Paveikslai nublunka
Šmėsteli sapnas -
O buvo gražiai užsimota.

Mes paveldime iš mylimųjų vienišumą

Viskas tik iš to

Na čia beveik visada prikomentuoja
Komentatoriai

Mano gerumą kartais painioja su silpnumu.
Ir tai ne mano bėdos. Rytoj, jei sulauksiu rytojaus, aš išsitrauksiu ašmenis ir keliais tiksliais mostais pasirodysiu, kas esu iš tiesų.

O dabar paslėpkime