Pamačiau filmą apie Louis Wain. Žinojau, kad toks yra, bet matyt dabar atėjo laikas jį pamatyti. Dar kartą susidurti su Louis Wain jautrumu, katėmis, beprotybe. Tau jis patiko, Wride. Net be to filmo, tau jis patiko, tu atradai jį ir žavėjais jo gyvenimo istorija.
Kai kurie žmonės gimsta per trapūs, per jautrūs gyvenimui. Ir jiems būna sunku jį tverti. Aš suprantu Louis Wain. Labai suprantu. Uoj, kaip reikia laikytis, tvirtai įsikibus, laikyt vairą, laikytis ant bangų, laikytis bedugnėse. Ir kaip ir aš, tiek kartų buvau bepaleidžianti. Sapnuodavau, kaip išprotėju, ir mane išveža, supakuoja.
Gyvenu ganėtinai normalų gyvenimą. Poete netapau. O tiek potencialo! Ir paleidau. Gal reikėjo paleist, kad turėčiau šią kryptį, kurią dabar turiu. Suprantu.
Gražios filmo mintys. Kad kurdami mes kuriame ryšį su kitais žmonėmis. Ir tas ryšys randasi, kai kiti patiria mūsų kūrybą. Kurdamas niekada nebūsi vienišas.

Šaltas oras plūsta į kambarį. Turiu susirinkti save ir eiti miegoti.
Pasiilgau savo kūrybos.