Sako, kad manęs bijojo.

Visa

Ramybės pilnoji

Kita stotelė - stotis

Požieminis silpnumas

Jis toks mažas, ant kažkurios šakelės nutūpęs, kad gieda, kad čiulba, ir nematom jo, negalim rasti, giesmė pasklidus po visą medį, mes stebimės, kaip toks mažas padarėlis savyje gali talpinti ir iš savęs skleisti tokį didelį garsą.

Mes gulamės visi į vieną lovą, dalinamės šilumą, pučiam šiltą kvapą vienas į kitą. Įsikniaubiam, įsiremiam, kuždamės apie minus dvidešimtį už lango. Jų daug, bet ir mūsų trijų mums užtenka ---
Ir užmiegam.

Obuolių pyragai

Katinas tupi ant orkaitės, kuri kasta. Galvoju, kada jis pabėgs.

.-..