Su gimtadieniu mane. Linkiu sau įkvėpimo ir iškvėpimo, būti gerai, būti išmintingai. Auginti savo šviesą, savo meilę ir patirtis, linkiu gerų žmonių, gražių sėkmių. Atrasti savo kelią. Dirbti prasmingą darbą. Patirti ir pajusti gyvenimo džiaugsmus ir tikėti.

Kad prisimintum, kas esi.

Tobulieji, turintys tobulas šeimas, tobulus išpuoštus namus, tobulas eglutes ir prisikrovę dovanų po tomis eglutėmis.
Tas blogas jausmas, kai šviesos sugrįžimo šventei užkrauna blizgučius, brangias dovanas, besaikį valgymą, alkoholį, sveikinimus, svečiavimąsi ir kvailas kalbas, net parodomąjį ėjimą į bažnyčią... kiek lieka tų tikrųjų, šventų Kalėdų?
Aš norėčiau būti toli nuo viso to kalėdinio šaršalo, prievolių, norėčiau išsijungti telefoną, nuvažiuoti į atokią trobelę, prie miško/ežero/kalnų, ir būti, pasidaryti mažą jaukią šventę, sau ir savo šeimai.
Būti ramiai kiek tai įmanoma. Kukliai ir paprastai.
Gali nesnigti, nebūti sniego. Galim neturėti daug maisto ir pinigų, neturėti dovanų vienas kitam. Svarbiausia pajusti tylų stebuklą, apsikabinus žiūrėti pro langą į naktį, girdėti kaip ramiai alsuoja miegantis vaikas. Jaukiai būti ir švęsti buvimą kartu.
Aš žinau kad pamatysiu ir pajusiu Kalėdas. Labai pasistengsiu. Kalėdos nutinka širdyse.

Gulkis su manim

Man kartais baisu pasidaro, kad tokia atvira aš čia būnu.

Do va nėlė

Nes tikrai būtina tai padaryti, nors esi sočiai papusryčiavęs, ir greičiausiai neėsi to žmonių maisto. Bet juk taip intriguojančiai kvepia... Privaloma patikrinti. Iš pradžių apsidairom, aha, niekas nemato, tada strykt! Štai ir šalia. Mmm, kvepia keistai, bet įdomiai, seilės net kaupiasi - o gal skanu? Reikia paragauti. Palaižom, dar pauostom. Nea, ne mano skonio. Hmm, nuobodu. Ką čia dar nuveikus?.. O, galiu pažaisti žaidimą 'aukštai - žemai'. Nagi, krisk, žmogaus ėdale. Ojoj, kažkas ateina, reikia sprukt!
-
Ir paskui tik nereikia stebėtis, pietuose radus keturis juodus plaukus.

sako, šviesos išeina.
išeina.