34

Dar truputis ir praeis tos Kalėdos

Plast plastplast

Visi mes kenčiame nuo vienatvės

Štai taip, per dieną pasenstama. Ir net ne gimtadienis.

Nematomos snaigės.
Tarsi nesninga, bet kažkas vos juntamai vis paliečia veidą, rankas.
Maži šalti taškeliai.
Gal įsisnigs.

Pas mus truputį mažiau žiema nei pas jus.

Ar gali tai sugrįžti, ar užsibaigia be galimybės patirti, gebėti vėl. Juk viskas, beveik viskas eina ratu, juk.. matyt geriausia ką galiu padaryti sau, tai nebelaukti. Paleisti. Kaip skamba, ''Paleisti''.
Kai kurie dalykai išdegina sieloj randelius, randus, lieka arba stiprus juodas įspaudas, arba išvis išsinaikina ta tavo sielos dalelė, tarsi išgnybiama ir viskas, ir nebėra, ir nebebus.

_