Žmogus būna per jaunas vairuoti, per jaunas rūkyti, mylėtis, tuoktis. Tačiau klysti - niekada. Klaidos gimsta iš esybės ir kvepia gyvastimi. Tikriausiai klaida, tai ženklas, jog gyveni.

Jis - ne viskas. Jis tik trumpalaikė, menkutė Tavo gyvenimo dalis. Atėjo- praėjo- gal grįš...

Norėčiau kam nors padėkoti, tikrai norėčiau.

Nu tai ką man dabar daryt?

Ištverti būtį nėra sunkiau nei nesuvalgyti mėgstamo pyragaičio arba nenusikalbėti.

Pasveikinkit vieni kitus su pavasariu, gal taip jis greičiau ateis

Paskaičius paskutinius dienoraščio įrašus konstatuoju sau nukvakimą.
Neduokit man kofeino daugiau.

Tu miręs, žmogau, kai imi ieškoti prasmės.
Aš jau miriau ir rašau tau iš tos pačios lovos, nes buvau negera ir nepatekau į dangų.

Tu miręs, žmogau, kai imi ieškoti prasmės.
Aš jau miriau ir rašau tau iš tos pačios lovos, nes buvau negera ir nepatekau į dangų.

Liko tik pasipaišinėt po kūriniais.
Va taip va.
Kaip dabar.
Ir tuk tuk tuk tuksent į klaviatūrą,
Nes garsas ramina arba todėl,
Kad niekas neišklauso.
Čia jau priklauso nuo to kiek save moki apgaut.