Vaidenasi žiema

Gal kas norit tikrais laiškais susirašinėt?

Kaip seniai rašyke nebuvau

-Plak! - įsakė širdžiai Dievas.

Herbertas grįžo ir prisėdo ant sesers lovos. Mergaitė suvirpėjo, žinodama, jog jos nugara slankioja dvi bedugnės gilumo akys, kuriose galėjai perskaitė, kad įsivaizduojama draugas vėl kas vakarą linkės saldžių sapnų.

Aš neverkiau.
Nulijo tušą nuo blakstienų.

1.Augint avį
2.Nuvažiuot į Jamaiką.
3.Nuvažiuot į Aliaską.
4.Pagyvent jurtoj
5.Pamatyt baltą mešką ant balto sniego ir pingvinus.
6.Nusipirkt Audi A8 (2006m)
7.Pralėkt autostrada su mašina 250 km/h (arba greičiau.)
8.Palakstyt autostrada su mocu.
9.Numirt naktį dykumoj.

praskrido lėktuvų dvidešimt virš mano galvos
tada kai žudžiaus
ir va, mano bėdai aš jau nemiręs.

Išaušo ,,geresnės'' dienos.. Šiandien nuo TAVĘS prabėgo paskutiniai dviejų savaičių likučiai. Turėjo skaudėti mažiau, gaila, tik turėjo. Ir tai, jog vis dar alsuoju bučiniais, tai, jog užsimerkusi sugebu išvysti tik prisiminimus, tai, jog visi troškimai prasideda ir baigiasi TAVIMI, tai žudė. Lėtai kankino, atimdami kvapą, priversdami bėgti greičiau ir greičiau, o po to staigiai sustoti ir skęsti..
Praeis, po velnių viskas JAU TURĖJO praeit. Kodėl skausmas tik aštrėjo. Kodėl dabartis graužė sielą.
Dieve, kodėl nebetikiu..


lygiai taip aš iškirpsiu save iš dangaus,
kai mane iškirpo tavo blyškūs vaiduokliai.
tuoj ir baigsiu melodijas groti
ne pirštais, ne lūpomis,
O skambiąja ,,the end'' aš akordą paskutinį užpūsiu.

Pamažu noras pabėgti virto būtinybe. Turėjau bet kokia kaina gauti laisvę, nes gyvenimas smaugė per daug. Man reikėjo adrenalino, naktinių išgerinėjimų, svaigalų, vandalizmo, bučinių, naujų draugų. Privalėjau laužyt taisykles ir pabėgt, nes realybę buvo per žiauri. Mirštantys draugai, JO paveikslas deginantis iš vidaus, akys, prisiminimai, šeima, beviltiškumas, dietos, miegas ir vėl JIS.. Žudė. Norėjau pabėgti pasivaikščiot lynu, pasijuokt iš mirties..
Galvoje sukosi vien tai kaip stipriai man jo trūksta, koks gyvenimas galėjo būt kartu.. Todėl ir privalėjau išeiti, pabėgti kažkur kur būčiau tik viena iš dėlionės dalių, blyškiai susiliejanti į vasaros bučiuojamas pievas. Norėjau ištrinti save iš gyvenimo, nedominuoti, vadovauti, nes viskas ką dariau ir darau kvepia JUO. Norėjau gerti iki sąmonės netekimo, rūkyti ganja, skraidyti, vemti ir vėl gerti. Norėjau stebėti žvaigždes ant daugiabučio stogo, šokti nuo tilto, maudytis nuoga, sutikti nepažįstamus žmones ir užmiršti. Užmiršti, kad esu.