Atviroje kapo duobėje,
už Įstatymo ribų, kaip namie.

žaidimas spalvotais...

norėdama patvirtint teoriją apie grįžtamą ryšį, suspaudžiu rankoje antspaudą, topografiniai dažai juodais lašais nudažo gyvenimo liniją

kriauklė-vėjo karstelis-akmenėja, bet nepaleidžia mirusios sielos jau tūkstantį metų.

rašykui vienuolika, jau ne vaikas, bet dar ne paauglys. sunkus metas.

Mylista siūlo du šimtus tam kuris parašys paskutiniai begemoto rašliavai kuolą. Imkit visi. Tokia proga pasitaiko tik kartą gyvenime.

pasakykit kuo man tikėt ir aš tikėsiu

Antropologiniu požiūriu poetas
panašus į žmogžudį, tiesiausiu
keliu pasuko prie vandens.
Čia žudys drebantį baimėje,
subjektą. Struktūra, kaulų masė
įšąla į padriką ledo skulptūrą.
Nepasotintą, grubią užgavusią
sielą, įsikūrusią šizos pasienį.
Parodau pasą įsileidžia,
skaitau visą naktį.

Kaip tik Begis atsisėsdavo ant dietos, taip Mopsas atsisėsdavo šalia ėsti.

protingų būtybių ten nėra.        ne ten, o ten.