Įvykių ir veiksmų seka su ne-
žymia paKlaida neKintanti

UžTai
Vinu-tėm
suKalu
aDatų
sMygiai
aš-trūs
žymėm-
ženklais

Aleksandrijoj
triukšmingi turgūs, alsios gatvelės, erdvios
aikštės. Aš pasitraukiau iš miesto. Tuščioj
pakrantėj tik bangų muša, išduoda kažką dar
esant be manęs, aplinkui kur pasisuku, matau
tik tuštumą. Jau būčiau ėjusi atgal, tik netikėtai
pašaukė vardu. Ir aš gal kiek per klusniai nuėjau
į balso pusę.
- Aš čia.
Sakydama išvydau Laiptus, įmontuotus į arką,
vedačius tiesiai į dangų. Priėjau arčiau ir manęs
tyliai paklausė:
- Jums į kelintą dangų, ar vietą rezervavot iš
anksto, ar su savim turit visus reikalingus daiktus:
sapnus, iliuzijas, fikcijas iks ir ygrek, be kurių
neapseisit, ten viskas kainuoja trigubai brangiau
ir dar pasirašykit čia, juk jus jau amžinybėn, be
galimybės sugrįžti atgal.

Linksmadvaryje taip kaip visur nušiurusios katės
daržų rėžiai už ūkinių pastatų namai arčiau gatvių
apstatyti verandom priebučiais ir kitokiom pašiūrėm
čia ankšta erdvės nes erdvės žinai tik virš aerodromo
ir tu niekaip neužmiegi vartaisi atvertom akim tamsusis
romantizmas varne sakau arba tik pagalvoju juk šianakt
neužmigt ant palangės sąrašas parašytas ant languoto
popieriaus skiautės: Vermejerio nupieštas auskaras -
šermuonėlio kailis - pieno ąsotis - laiškas - kiek daug
daiktų be kurių niekaip neišsiverstum - svarstyklės -
puodelis vyno - moteris - moteris - moteris - dar vyno -

Linksmadvaryje taip kaip visur nušiurusios katės
daržų rėžiai už ūkinių pastatų mamai arčiau gatvių
apstatyti verandom priebučiais ir kitokiom pašiūrėm
čia ankšta erdvės nes erdvės žinai tik virš aerodromo
ir tu niekaip neužmiegi vartaisi atvertom akim tamsusis
romantizmo varne sakau arba tik pagalvoju juk šianakt
neužmigt ant palangės sąrašas parašytas  languoto
popieriaus skiautėje: Vermejerio nupieštas auskaras -
šermuonėlio kailis - pieno ąsotis - laiškas - kiek daug
daiktų be kurių niekaip neišsiverstum - svarstyklės -
puodelis vyno - moteris - moteris - moteris - dar vyno

Jau persikėliau per mirusių
jų upę - upę gyvųjų
ji viena ir gyviems ir mirusiems
upės tekmėje ne -
sunkiai atsirenku kas skirta šiai
dienai kas niekaddienai

vietos
įvardžiai vieto
vardžiai - vis ne
baigtinės dar matomos
erdvės - kreivoji kelio atšaka
užuolanka aplink aklojo Ežerėlio
duburį ir visada per siaura upytė
Geležtė kur taip ir vaikštau
kaulais - renku gluodenas
vietoj spalgenų įdienojus
nešildančiai saulei vis
palei tą pačią - ne
išbaigtinę
nesavo

naktiniam
lapų rinkėjui -
sakau paryčiais
savus atiduodu ne
reikia siundyti vėjais
užvaikiusiais žvirblių būrį
benamių dar sugalvosių
kaip pasiaiškinti kaip
apgalvotai išsisukti
dėl tų sugadintų
lapų taip bjauriai
permirkusių
rašalu
naktų

džiaugsmo kaip geležėlę
radus tik
geležtė neaiškios pas
kirties jau ne
ištaisyt rudys iki
šerdies

kryptis va
karinis kelio po
sūkis
medėjančiom ko
jom koja
į koją

Akis

ciklopo per

veriu virbalu

mezginio gerąją akį 

nusirita du kauliukai 

vienas plius tris

išviso keturios akys

o jei turėčiau trečiąją

akį matyčiau geriau

galbūt kiaurai daiktus

o jei atsargiau taip

dažnai nepabėgtų

kojinių akys po 

pokalbio akis į akį 

nors trumpam bet 

ramiau merkias

pavargusios

akys