Trylika
Skitų dykumoj sau
Aukoja
Trylika Tryliktų nekaltų
Sielų

laikas kai
mirtininkų
kuokštais
džiūvančios
žolės
yra

vandens savybė

panirti išsinerti iš odos
savy suturėti blėstančią -
viskas vietoj viskas tvarkoj

Akmenėlis bate

kai sakau - abstrakčiausias -
beveidis -  bedievis -  besielis
į akis žvelgia įsiūčio dievas

meinstrimas,
mainstrymas,
mainstreamas,
mainstream,
main stream'as,
mainstream'as

Lyg-svara
,, Atsargiai suoliukas nudažytas žaliai"
Pusiau-svyra
,, Nestovėkit po krintančiais varvekliais"
At-svara
,,Su šunimi ir dviračiu įeiti draudžiama"

ekspozicija perkrauta inertiškais smulkiais išbarstytais
tais pačiais rašymo ypatumais vizuali X eilė su poetiniais
Y sunkumais ir apgailėtinai negailestingais Z nekrologais

juk esmė ne tekste o kontekste skambant bliuzui plyštant
pusiau saksafonui natas pro šalį pro ausis praleidžiant
legvabūdiškai užmiršus išskalautą dangų - praskrendant

atidėta
kitam laikui
laikui išnešusiam
nedalomam įskilusiam
kai vakaro raustantys ašmenys
pjausto pasimėgaudami veidą
pamiršę suleisti nuskaus-
minančių ir briaunos
sukausto įrėmina
šonkaulius
galanda
mentikaulius
šnabžda patikėk
prisiminsi
visada

tai drumstų veidrodžių atspindžiai varsto duris
šokinėja plokštumoj senovinės spintos - nusitaiko
į akis susigeria vyzdžiuose - rašalo dėmėmis
ant sugertuko
lyg juodoji materija - atstumai atsiradę tarp mūsų
nesusikalbančių traukos jėga - atotranka paleidus
duris - įsitempus spyruoklė su visa jėga sugrįžta
į pirmapradę būsena
poliruotos įjuodusios durys kosteli lyg džiovininkas
garsas nesutampa su veiksmu - atspindžių šviesa
pavėlavusi sklaidosi už šydo veidrodyje dar matomas
veidas ramus
nei pavargęs nei pasiilgęs toks kaip visuomet privalo
būt atspindys - ištrupėjusios amalgamos veidrodyje
sudrumsti - nerangūs - nebandyk ištiesti rankos - paliest
įsigėrusios į būtį