Neatversiu savo durų-many nieko įdomaus ir nėra,tik keista,vaikiška siela,tik krūva fantazijos ir šiukšlių,nieko labai tikro.

Sniegas vasarą tampa žemės prisiminimu.

Leiskite kalbėti tuštumai-ji matuoja mūsų gilumą.

Žmogus-keista švytuoklė. Kiek išsimeti žvėrin, tiek sugrįžti žmogun.

Sako negriauk, jei neturi kuo geresniu pakeist. O aš sakau-jei griaut, tai griaut. Šūdas ar geresnis, ar blogesnis-vis šūdas.

Iškeliavo. Ir nieko nepasiėmė. Tik vaikystę.

Norisi kaukt. Gaila, kad nesu šuo.

Gyvenimas nervų galiukais

Vakar gulėjau nežinomam mieste. Pravažiuodamas.

Bet vienišas nakty,noriu skambint ir pasakyt...