Tos burzgiančios kameros durys
Lyg robotų baugi tyla.
Prieš ketvirtį amžiaus
Negrabiai dėliotam montaže.

Nervų padygliai
Pirštų galiukuose,
Kuriais aš vaikštau
Per stiklinį siūlą.

Man skauda.
Jis gali įtrūkęs sudužti.

Ausyse pradeda ūžti.

Grįžęs iš 48 plius 288 (366) kvadratinių valandų, jaučiu kad šitas didelis pasaulis, pritvinkęs nesuskaičiuojamų galimybių, kurių matas yra milisekundės, skatina mane veikti DAUG. Ir veikiu strimgalviais, ir nuveikiu. Tik kyla klausimas, kaip jaučiasi žmogus, kuris jau mano viską nuveikęs? Nežinia ar geriau už tą, kuris miksuoja stabdžio pedalą su rankiniu ir stebisi, kodėl stovi vietoj. Tad keičiu mechaninę į automatinę, spustelnu stabdį, po to akseleratorių. Važiuojam.

Namai-tai tik trapi iliuzija,
Sukurta iš tavęs,manęs
Ir pora debesų.

Žaislai visai nesikeičia,
Tik mums patiems didėjant
Tampa truputį didesni.

Keliai-tai tik brūkšniai ir linijos,
O virš jų
Tik keli milijonai bučinių.

Draugai-tiesiog keli
Keistų stuburinių mišiniai.

O kai nulyja lietūs
Ir lieka balose
Tik milijardas atspalvių
Išlikusių įkritus veidu vandenin.

Tada NE rimas virsta nerimu
Ir tenka eit į priekį atbulomis pirmyn.
Bet visa tai nesvarbu

Tiesiog nesvarbu
Nes esu pasimetęs
Vertime.
Tarp darbų.

Kaip ir sakiau
Dirbu čiužinių siuvykloj,
Mano vardas Tomas,
Mama iš valgyklos.

Tik keli eurai mano kišenėj,
O visus kitus
Turbūt pavogė seniai.

Tyrėja pasakė kad
Busiu sodintas,
Atsakiau kad jau
Seniai sugadintas.

Kelio pabaiga,prieblandoj išeini,tu tiki šviesa,bet gyveni nakty.

Per daug fontano purslų iš seniai. Per daug pienės pūko iš užvakar,atsitiktinių šypsnių,(ne)pamirštamų veidų,tarpų telefonų knygelėje tarp a ir z,tarp e ir r,tarp numerių ir adresatų. Per mažai rytoj,kad sulaukus atsimintum vakar. Per daug dar (ne)laukia.

Čia mano turtas, aš jo sargas. Mano turtas-tu.

noriu pasikeisti vietom su senaja ismintim
noriu pamatyti mirti savo uzpiltom akim
noriu krist negyvas vietoj pamatau tave
apsivemti sieloj ir sudegti pragare

noriu leisti sau atleisti uz tai ka bloga padariau
rekti visa gerkle kai dainas dainuoju tau
noriu keiktis ir blaskytis kai prisigeriu nakties
ateis diena numirt ir niekas man nebepades

Jei nori verkt
  eik ir issiverk
  jei nori begt
  bek neatsigrezk
  jei nori skrist
  eik ir prisigerk
  jei nori mirt...
  eik ir pasikark

reikia man susilaikyti nuo beprotiskos minties
garsiai pasakyti "dejau skersa ant vilties"
reikia pasikeisti lyti tam kad butum patrauklesnis
nusispjauk per peti ir gyvenimas ramesnis

reikia nusileist ant zemes arba netgi po zeme
reikia nuzudyti seni kuris uzpisa tave
reikia butinai prisikti ant maistu nukrauto stalo
be to nebeklausysiu pasaku be galo

Praūžus naktį audra, gatves paliko šlapias,
Šlavėjos rytą pradės, pabaigsim vakarą mes

Žvaigžėta naktis. 
Kvaila moteris šnabžda:
Uždegti lempą?