Tegu tau sapnas atsiunčia mane,
te mūsų lūpos vėjy susitinka
ir mūsų kūnai supasi sapne,
įkliuvę į vilčių ir žodžių tinklą.
Tegu mes būsim amžinai abu,
te mus linguoja laikas jaunas, linksmas,
kada po sapno kūnai atsibus -
te mūsų sielos vėjy susitinka.
L.Degėsys
Ateik, -
Apkabinsiu,
Į širdį priimsiu,
Papuošiu
Žvaigždėtais
Nakties auskarais.
Praeisi
Pro šalį,
Kaip laimė
Praeina, -
Nekeiksiu
Aš savo lemties -
P.Širvys
Ieškosi manęs. Nesurasi.
Vėlu bus, brangioji, vėlu.
Aš būsiu pavirtęs į rasą,
Šypsosiuos žiedais obelų.
Gal būsiu visų pripažintas.
Ar užmirštas liksiu visai.
Gal krisiu, nukrisiu kaip krinta
Nuo stogo auksiniai lašai.
(Viktoras Brazauskas)
kalbėkimės eilėraščiais, jei kartu nepavyksta.
nebijok nekontroliuoti
Algis Mickunas
Priežastys gali būti įvairios, bet egzistencijos dugnas yra vienas.
Vanda Juknaitė
pokalbiai mūsų netekę vilčių
tai tik dalelytė beribių minčių
melodijų aidas giliai viduje
jas norint išgirsti reik plėšyt save
bėgantys metai nutolina mus
nuo pirmojo žingsnio kurio jau nebus
ir tas kelias per mišką ir kas jo gale
kas vakar žinojo jog šiandien aš čia
Savo meile ikelsiu i kuryba, eiles ir mintis. Laikinai, kol subres ir atgis. Prisikels, o gal ne, ne as tai lemiu, tai lemia mane. Ir ne tik mane, tai lemia ir mus: kartu, abu, ar perpus.
Nežinau zuikeli gal jau miegi, bet noriu palinkėti gražių sapnų ir ramaus miego. Aš labai laimingas, kad galėjau šiandien tave pamatyt ir apkabint
23:36:53
Ugnelė
Pro klevus mėnesiena žibėjo,
Skilo šukė balta pilnaties.
Tau gegužis visai nerūpėjo,
Ir skubėjai langelį užtiest.
Su manim tu norėjai pabūti
Be mėnulio, klevų ir gėlių,
Tik svirplys, įsitaisęs kamputy,
Čirpė savo mažu smuikeliu.
Meile pasakų pasaka skleidės
Niekada neregėtais vaizdais.
Kad ilgai ji žydėtų, apsvaigęs
Nenuskyniau aš jos su žiedais.
Tik išsinešiau toliuos į kelią
Pabučiavimą, pilną kaitros.
Ir širdy tebesmilksta ugnelė,
Nesibijanti jokios audros.
Ir mintis po minties veja mintį
Negaliu, negaliu nedainuot.
Negaliu tos ugnies užgesinti,
Nei pamest, nei kitam atiduot.
P.Širvys