Svajonę savo užrakinau,
Auksiniame narvelyje patalpinau.
Bijau paleisti laisvėn ją,
Kad nepaliktų jį manęs.
Geriau nešiosiu prie širdies,
Ji suteikia man šiltos vilties.
Be svajonės vaivorykštės spalvų,
Pasiklysčiau tarp juodu naktų.

Vasara........
Saulė danguje
ir šėlstantį jūra širdyje...

Juodos sruogos, tviskančios, kaip juoda naktis sidabrinėmis žvaigždėmis
Dengia Tavo grakščius pečius.
Žvilgsnis akių prikausto, kaip paslaptis
Šydu apgaubianti mano jausmus...
Sodrios lūpos, blizgančios, kaip ryto rasa
Pievoje ant ramunės žiedlapių
Nekaltybe skaisčiai baltų...
Gundančius lašelius surinkt
Ir godžiai, godžiai išgert...ui
Skruostukai, skaisčiai rausvi,
Kaip vakaro žara ant jūros kranto.
Oda...oda...šilkas... švelnus...gaivus...
Švelnus pūkelis...nežinau,
Ar ką švelnesnio liečiau?
Ne...nepamenu...
Tikrai nepamenu...
O jos spalva, saulės nudažyta...
Pieniško karšto šokolado...
Saldi...taip ir tirpsta svajose...

Daug ar mazai?
Tiesiog norim gyventi linksmai.
Norim dūkti, šėlioti,
Mylėti, lieti jausmus laisvai...

Atsibudau -

Saulė už lango...

Pramerkiau akis -

Apsiniaukė..

Atsikėliau iš lovos-

Lietus pasipylė.

Vasara...

<!-- /* Font Definitions */ @font-face {font-family:Calibri; panose-1:2 11 6 4 2 2 2 2 2 4; mso-font-charset:204; mso-generic-font-family:swiss; mso-font-pitch:variable; mso-font-signature:-1610611985 1073750139 0 0 159 0;} /* Style Definitions */ p.MsoNormal, li.MsoNormal, div.MsoNormal {mso-style-parent:""; margin-top:0cm; margin-right:0cm; margin-bottom:10.0pt; margin-left:0cm; line-height:115%; mso-pagination:widow-orphan; font-size:11.0pt; font-family:Calibri; mso-fareast-font-family:"Times New Roman"; mso-bidi-font-family:"Times New Roman"; mso-ansi-language:LT;} @page Section1 {size:612.0pt 792.0pt; margin:2.0cm 42.5pt 2.0cm 3.0cm; mso-header-margin:36.0pt; mso-footer-margin:36.0pt; mso-paper-source:0;} div.Section1 {page:Section1;} --> 

Džiaugsmas ir liūdesys abu –

Lydi visus mus jie kartu...

Vienas likimas težino,

Kuris nuo ryto tave apkabino.


Vieną dieną – tu laimingas žmogus,

Sekasi viskas tau ir visur.

Kitą – nors tu žemę skradžiai prasmek,

Daužykis į sieną ir be perstojo verk.


Mus valdo kažkas už virvučių,

Neleidžia atsikvėpt nei kelių minučių.

Žaidžia biesas su mūsų likimu,

Audžia mums nuotykius ir kėslus piktus.


Silpnas žmogelis iškart pasiduos,

Kitas kentės, vargs ir raudos.

Trečias pakėlęs galvą aukštai,

Eis per gyvenimą visai lengvai.


Rodos, kad esam patys likimo mes kalviai,

Triūsiame, kalame ir dirbam aklai...

Bet likimas ištaiso mums pokštą

Ir neriam bedugnėn giliai.



Nors kaip ir bebūtų sunku.

Pakelkime galvą aukštai.

Verskimės kūliais, žingsniuokim plačiai,
Likimo paruoštais vingiuotais keliais.

Ant tavo skruostų rausvų

Mačiau aš pluoštą ašarų skaidrių.

Upeliais srauniais jos tekėjo

Be žodžių už tave kalbėjo.


Ar  jos iš džiaugsmo ar nuo vargų

Ašaros ant skruostų tavų?

Tempei visiems nematomus vargus,

Slėpdama nuo visų  savuosius jausmus.


Taip man ir nesakei –

Paslaptį savo nuo manęs tu slėpei.

Stengiausi padėti Tau

Bet ar įstengiau?- taip ir nesupratau.


Kokia Tu buvai ir bebūtum,

Kokia ir dabar Tu esi...

Visada buvai ir būsi

Man mylima ir brangi.


Tavo ašaros – mano širdies kraujo lašai,

Tavo liūdesys - mano sielos skausmai.

Tavo šypsena – palaima mana,

Tad šypsokis ir mylėk visada.