Ui

Juodos sruogos, tviskančios, kaip juoda naktis sidabrinėmis žvaigždėmis
Dengia Tavo grakščius pečius.
Žvilgsnis akių prikausto, kaip paslaptis
Šydu apgaubianti mano jausmus...
Sodrios lūpos, blizgančios, kaip ryto rasa
Pievoje ant ramunės žiedlapių
Nekaltybe skaisčiai baltų...
Gundančius lašelius surinkt
Ir godžiai, godžiai išgert...ui
Skruostukai, skaisčiai rausvi,
Kaip vakaro žara ant jūros kranto.
Oda...oda...šilkas... švelnus...gaivus...
Švelnus pūkelis...nežinau,
Ar ką švelnesnio liečiau?
Ne...nepamenu...
Tikrai nepamenu...
O jos spalva, saulės nudažyta...
Pieniško karšto šokolado...
Saldi...taip ir tirpsta svajose...