Likimas

<!-- /* Font Definitions */ @font-face {font-family:Calibri; panose-1:2 11 6 4 2 2 2 2 2 4; mso-font-charset:204; mso-generic-font-family:swiss; mso-font-pitch:variable; mso-font-signature:-1610611985 1073750139 0 0 159 0;} /* Style Definitions */ p.MsoNormal, li.MsoNormal, div.MsoNormal {mso-style-parent:""; margin-top:0cm; margin-right:0cm; margin-bottom:10.0pt; margin-left:0cm; line-height:115%; mso-pagination:widow-orphan; font-size:11.0pt; font-family:Calibri; mso-fareast-font-family:"Times New Roman"; mso-bidi-font-family:"Times New Roman"; mso-ansi-language:LT;} @page Section1 {size:612.0pt 792.0pt; margin:2.0cm 42.5pt 2.0cm 3.0cm; mso-header-margin:36.0pt; mso-footer-margin:36.0pt; mso-paper-source:0;} div.Section1 {page:Section1;} --> 

Džiaugsmas ir liūdesys abu –

Lydi visus mus jie kartu...

Vienas likimas težino,

Kuris nuo ryto tave apkabino.


Vieną dieną – tu laimingas žmogus,

Sekasi viskas tau ir visur.

Kitą – nors tu žemę skradžiai prasmek,

Daužykis į sieną ir be perstojo verk.


Mus valdo kažkas už virvučių,

Neleidžia atsikvėpt nei kelių minučių.

Žaidžia biesas su mūsų likimu,

Audžia mums nuotykius ir kėslus piktus.


Silpnas žmogelis iškart pasiduos,

Kitas kentės, vargs ir raudos.

Trečias pakėlęs galvą aukštai,

Eis per gyvenimą visai lengvai.


Rodos, kad esam patys likimo mes kalviai,

Triūsiame, kalame ir dirbam aklai...

Bet likimas ištaiso mums pokštą

Ir neriam bedugnėn giliai.



Nors kaip ir bebūtų sunku.

Pakelkime galvą aukštai.

Verskimės kūliais, žingsniuokim plačiai,
Likimo paruoštais vingiuotais keliais.