Ašaros Tavo

Ant tavo skruostų rausvų

Mačiau aš pluoštą ašarų skaidrių.

Upeliais srauniais jos tekėjo

Be žodžių už tave kalbėjo.


Ar  jos iš džiaugsmo ar nuo vargų

Ašaros ant skruostų tavų?

Tempei visiems nematomus vargus,

Slėpdama nuo visų  savuosius jausmus.


Taip man ir nesakei –

Paslaptį savo nuo manęs tu slėpei.

Stengiausi padėti Tau

Bet ar įstengiau?- taip ir nesupratau.


Kokia Tu buvai ir bebūtum,

Kokia ir dabar Tu esi...

Visada buvai ir būsi

Man mylima ir brangi.


Tavo ašaros – mano širdies kraujo lašai,

Tavo liūdesys - mano sielos skausmai.

Tavo šypsena – palaima mana,

Tad šypsokis ir mylėk visada.