aš jus visus myliu ir neklauskite kodėl?
Gal todėl, kad lietuviai visi..., bet ir olandus visus myliu...;-)))
... ir tave... ;-)

dieną keičia vakaras,
o jį tiršta naktis...

... nebesvarbu...

saulės zuikučiai įsliuogė per užuolaidos plyšelį ir šokčioja aplink kivi... ;-)

... ir pasiklysta mano plaukuos vėjo išdaigos...
jis vejoja...
                  aš tolstanti
                                    -
                                      -
                                          -

Įsupk vėjau, į savo klajoklio kelią.
Neatsiliksiu, šiaušime
tarp medžių šakų drauge.
Kutensime meldus prie ežero
ir juoksimės iš voratinklių skylių...
Nutolsime nuo kasdienybės,
kad pajustume
kaip mums gera blaškytis
tarp beržų liaunų.
Pagausi mano ranką?
Neslepiu jos kišenėse
                  nuo tavęs,
                              vėjau...

Padėka
saulei, įkvėpimą dovanojančiai,
vėjui, paslapties sėklas pustančiam,
vandeniui, kurio gyvasties ištakų nežino nieks,
medžiui, jis toks panašus į mane,
jis nebijo būti savimi,
akmeniui, prabylančiam protėvių balsu,
žemei, ginančiai ir išvaduojančiai
iš liūdesio didžio savo vaikus...

                    (Arijas Pranas Kutkaitis)

Viešpaties vardo ženklai

Mylimieji,
Ateina Viešpaties malonė pas kiekvieną,
Ateina Viešpaties teisybė pas visus,
Ir jei nematėte, išvysit vieną dieną,
Koks veidas Jo didingas ir šviesus.

Nusilenkė Jam Tyras ir Sidonas,
Nusilenkė pagonys, ne Sinedriono rabinai,
Ne tie, kurie ištroškę aukso ir garbės ir duonos
Ir būtinai valdžios, galybės būtinai!

O Jis, tartum Samarijos romusis avinėlis,
Lyg vienu būtų sunaikinamas ypu,
Jis kaip Betalijos šaltinių gležnos gėlės,
Malonės kupinas ir meilės su kaupu.

Ateina laikas Viešpaties malonei pas kiekvieną
Ir Viešpaties teisybei pas visus,
Ir nusipelnę pamatysit vieną gražią dieną,
Koks veidas Jo didingas ir šviesus.

        (B. Brazdžionis)

Viešpaties vardo ženklai

Mylimieji,
Ateina Viešpaties malonė pas kiekvieną,
Ateina Viešpaties teisybė pas visus,
Ir jei nematėte, išvysit vieną dieną,
Koks veidas Jo didingas ir šviesus.

Nusilenkė Jam Tyras ir Sidonas,
Nusilenkė pagonys, ne Sinedriono rabinai,
Ne tie, kurie ištroškę aukso ir garbės ir duonos
Ir būtinai valdžios, galybės būtinai!

O Jis, tartum Samarijos romusis avinėlis,
Lyg vienu būtų sunaikinamas ypu,
Jis kaip Betalijos šaltinių gležnos gėlės,
Malonės kupinas ir meilės su kaupu.

Ateina laikas Viešpaties malonei pas kiekvieną
Ir Viešpaties teisybei pas visus,
Ir nusipelnę pamatysit vieną gražią dieną,
Koks veidas Jo didingas ir šviesus.

        (B. Brazdžionis)

... bet kad ir kokia grandine
Naktis man rištų kojas,
Atotrūkio viltis mane
Vis vien labiau vilioja.

  (Pasternakas)