* * *
Saulė. Gatvės kavinė. Fontano purslai.
Plaka lemtim ir laisve
                tavo ir mano pulsai.
Krinta šviesa ant mylimų rankų
                              vienintelį kartą.
Imk tą dviveidę tuštumą, tylą, kartulį.
Nuogas bejėgis veidas.
                            Iš saulės - fontano purslai.
Liejas į vieną augantį -
                                  tavo ir mano pulsai.

Judita Vaičiūnaitė

* * *
Aš dugne surasiu gintaro karūną,
ošiant priešistorinėms nakties pušims -
dėk čia galvą, sėsk šalia, nors čia nerūkoma,
nors žvaigždės skeveldra kaip akmuo    atšips...

            Judita Vaičiūnaitė

...kaip parketu slysta
vasara rudeniui saujon...

...kaip parketu slysta
vasara rudenui saujon...

Antverpenas!
Tu žavus
ne tik per lietų,
ne tik kai ūkia
grįžtantys laivai.
Saujoje laikau
priesaikas ir viltį.
Tu žavus, net jei
tik 10 eurų kišenėj.
Gatvės katės bėga
per kelią- laimės-
pilni uostamiesčio
apsamanoję kampai.

Olandų žeme,
malūnų krašte,
kojom grindinį jaučiu...

ir atostogoms turi pabaiga (nosinaite, ant a , kur tu?)

joga- tai gilu

žvaigždžių lietus
per krūtis,
per ražienas...

Kodėl
išgliaudėta
saulėgrąža
man kelia
liūdesį,
o vasaros
žalia suknelė
tokia striuka?

Tolstančio
traukinio bildesys-
tavo balsas,
o mano eilės-
prijunkęs
šviesutis
paršelis
tavo kairėje...