"Aš visada įtariau, kad būti ne kaip visiems - normalu. Būti kitokiam - ne kriminalas. Mokykla buvo nuolatinis išbandymas, jeigu ne kankynė. Ir aš ją mečiau. Nieko ypatingo, tiesiog kitaip mačiau savo kelią."
"Aš nesirengiu būti kažkieno kūriniu ir atitikti kažkieno lūkesčius. Aš turiu savų. Ir todėl niekada nesidomiu, tarkime, filmų, kuriuose dirbau, kasine sėkme. Galima sakyti, aš padariau karjerą iš nesėkmiu."
Džonis Depas

nepenoriu.

Iliuzijots poktstats pertrenktats tsuvokimo zaipo. Vitsiemts pa.

Pilna.
Dansu dansu dansu.

Tutscia.

Pratsau į mano dienoratsį nedėti jokių vulgarių nuotraukų.  Taip.

<a target=\"_blank\" href=\"http://www.sunshinetwins.org/dnevnik.php?article =2246\">Kai zmoguts pamano, kad yra lapai lapai protingats, tietsiog proto poktstats, tada jits nepepatstepi, kad yra lapai kvailats, vitsitskats idiotats. Pavyzdziui ziūrint tsį pilmą..na normaliai taip ziūrint its tsaliets..na gal dar net netsutsipazinuts tsu zmonėmits kaipo zemėts gyventojaits, ..man pavyzdziui vitsa tsita atrodo, kaip vitsitskų peprotsių artelė, tsėdintcių ant tsavo palionėlio kazkur tarp pegalinių vitsatų ir pe pertstojo vitsaip urpinancių tą tsavo palionėlį po tsavo nuotsavaits uzpakaliats, taip.</a>

Vieną dieną, kai prie pat upės sėdinti siuvėja siuvo, jos antpirštis įkrito į vandenį.

Kai ji pravirko, Dievas apsireiškė ir paklausė: "Mano mielas vaikeli, kodėl tu verki?"
Siuvėja atsakė, kad jos antpirštis įkrito į vandenį ir kad ji turi padėti savo vyrui išlaikyti šeimą.
Dievas panardino savo ranką į vandenį ir ištraukė auksinį antpirštį su perlais ir paklausė: "ar tai tavo antpirštis?".
Siuvėja atsakė "ne".
Tuomet Viešpats dar kartą panardino ranką upėn. Jis laikė sidabrinį antpirštį, inkrustuotą safyrais. "Ar tai tavo antpirštis?" paklausė Jis siuvėjos.

Ir vėl siuvėja atsakė "ne".
Viešpats dar kartą paniro gilyn ir grįžo su odiniu antpirščiu. "Ar tai tavo antpirštis?".
Ir siuvėja atsakė "taip".
Dievas, patenkintas tokiu moters sąžiningumu, padovanojo jai visus tris antpirščius, ir siuvėja grįžo namo laiminga.

Po kelių metų, siuvėja vaikščiojo upės krantu su savo vyru, ir jos vyras įkrito į upę, ir ten dingo po vandeniu.
Kai ji pravirko, Viešpats vėl pasirodė ir paklausė "Ko verki?".
"O Dieve, mano vyras įkrito į upę!".
Viešpats paniro į vandenį ir iškilo su George Clooney.
"Ar tai tavo vyras?" paklausė.
"Taip," sušuko siuvėja.
Viešpats įtūžo: "Tu melavai! Tai netiesa!".
Siuvėja atsakė: "Atleisk man, mano Dieve. Tai nesusipratimas. Matai, jei aš būčiau pasakius 'ne' George Clooney, tu būtum grįžęs su Brad Pitt. Tuomet, jei pasakyčiau 'ne' jam, tu grįžtum su mano vyru. Ir jei tuomet pasakyčiau 'taip', tu man atiduotum visus tris. Viešpatie, mano sveikata nėra pati geriausia ir aš negalėčiu rūpintis iš karto trimis vyrais, todėl ŠTAI kodėl aš pasakiau 'taip' George Clooney".

Ir taip Viešpats leido jai jį pasilaikyti.

Šios istorijos moralas: Kada moteris bemeluotu, ji meluoja dėl geros ir garbingos priežasties, ir dėl didžiausios naudos kitiems. Tai mūsų istorija, ir mes laikysimės jos.