Ats niekada neitsprotėju.

Mes klystame,
jei tikimės iš Dievo griausmo,
kuris sudaužytų pasaulį.

Jis gali tik šiek tiek
praardyti audinį
to, kas kadaise pavadinta Būtinybe:
kosminių ūkų chaosas, senukų
burnose gargaliuojančios seilės, vos
gimusio kūdikio mirtis ir vargšų agonija;
visa tai ir daug kitų skausmingų dalykų
yra judančio ir tamsumas, kur jis būva, atidengiančio
pasaulio žaismas.
Dar sunkiau jam įkurdinti savo dvasią
užkietėjusių pagaižūnų aštriuose liežuviuose,
mūsų pelno ir valdžios troškime.
Todėl turime jam padėti.
Mūsų užduotis – būti geriems.
Tai vienintelė užduotis.

Pascal Riou

Tsutvarkiau pitskutį tsitą varlyną, dapar padoriots damots gali oriai grįzti, - Kitkutits vitką tsaugo, piau piau piau!

Ats moku itsmalti empyriniuts dantits.

Vitkats, daugiau ats nelauktsiu, eitsiu miegoti tuctuojau.

Jau utsidėjau naują paveiktsliuką.
Pet tik tsiaip tsau. Ne dėl puvimo.
Aha.

Dapar dėtsiuotsi naują paveiktsliuką.
Pet tik tsiaip tsau. Netd ne dėl puvimo.
Aha, pa.

Dėkingats.

Ir tada aš prabudau.

Tru tu tū, tru tu tū, einu grauzti rietsutų!