Mes klystame,
jei tikimės iš Dievo griausmo,
kuris sudaužytų pasaulį.
Jis gali tik šiek tiek
praardyti audinį
to, kas kadaise pavadinta Būtinybe:
kosminių ūkų chaosas, senukų
burnose gargaliuojančios seilės, vos
gimusio kūdikio mirtis ir vargšų agonija;
visa tai ir daug kitų skausmingų dalykų
yra judančio ir tamsumas, kur jis būva, atidengiančio
pasaulio žaismas.
Dar sunkiau jam įkurdinti savo dvasią
užkietėjusių pagaižūnų aštriuose liežuviuose,
mūsų pelno ir valdžios troškime.
Todėl turime jam padėti.
Mūsų užduotis – būti geriems.
Tai vienintelė užduotis.
Pascal Riou
2016-09-06 11:55
kitki lik fb kam tau čia
2016-09-05 20:49
kiškės klastos
2016-08-31 21:30
Kalbėsiuos. Nes yra su kuo.
2016-08-29 22:52
su tavim rz nesikalba o gal ir nesikalbės
2016-08-29 21:44
nebesikalbėk
2016-08-28 21:42
žala višta
2016-08-28 21:40
briliantinė žaluma
2016-08-28 21:27
ateis ana ir sugadins kita
2016-08-28 21:27
imperfection
2016-08-28 21:26
kuri viena iš milijono tokia
2016-08-28 21:23
ne ką tesiskiri nuo kokios renapoezijos apart manieros
2016-08-28 21:22
ko anai nieko ilgo neparašei juk moki atmintinai
2016-08-28 21:20
pamotė buvo užblokavusi ką tik bet padėjau atblokuoti
2016-08-28 21:19
užblokuota
2016-08-23 20:21
flamboyant
2016-08-23 18:23
Tu kiški playboyiškas
2016-08-23 14:07
Tikėjimas
Gal ir kvaila,
kad nieko neprašau veltui.
Dievas, ir be manęs,
toks užimtas.
Geriau galvoti:
Tėvu juk esi man - tu,
nuo kryžiaus nuimtas
ir pasodintas užstalėje.
Imk ir pajuokauk -
tveri ką, juk tveri tu - sau.
Nesitikiu, - kalbėsiu, -
nieko veltui gaut.
Užtenka man juk ir
malonės, ir erdvės.
Ir nedėvėk
spyglių vainiko už mane.
Neleisk man
vaisiaus nuodėmės ragaut.
Plazdėk sau
lino marškiniais. Žydėk.
Nedaug - nevykusių vaikų,
kvailių - nedaug,
kurie ant kryžiaus neis
tavęs padžiaut.
Kurie kalbės:
meile
be atlygio -
tikiu.