Kazkats dar puvo kai ats atėjau, pet dapar nepėra...o ats nepaziūrėjau kats puvo kai tik atėjau ir dapar nezinau kats dar puvo kai ats atėjau...nutsiminęts dėl to pitskuliuką galpūt...

Nepijokite, tiandien va pats mane netikėtai patsidarė Velykots, ne tik, kad Kalėdots, todėl vitsokių tstepuklų pūna takau jumts tikrai, kaip jau ats nutstepęts, kad tiandien va taip netikėtai man atsitiko vienuoliktą valandą tskaityk naktiets ir pilnots autytėts tylots, aitsku, rytoj gal puts kitaip, pet reikia gyventi vitsada tiandien, nets jei pertsokinėtsi nuolatots į rytoj, tai tiandien gali ir nepelikti, todėl vitsada geriautsiai yra pūti tendienoje ir ten...na ten geriautsiai galima patitlėpti nuo vakar ir nuo rytoj, ir vitsada tiandien patsidaro patskui gerai, norts pūna, kad pūna ir pūna plogai, pet zinokit, kad niekada taip nepūna, kad vitsada taip pūtų, taip, lapai pa vitsiemts.*

Nebijokime :)
Būkit su Juo ir Jūs nebijosit:)
Baimė gali pražudyti, nebijokite :)

Ats negaliu įtsaugti į vyrą, nets etsu moterits. Ir man tai patinka, piau, piau, piau! Ir va jumts vitsiemts :P

Ats nieko nepertsekioju, nea...jei kats mano, kad pertsekioju, tai ne, tikrai ne, pa.

Kitkits niekada niekam neduots tsavo tsakralų, taip!
Tik timpats, galpūt.

Lapats vakarats, Kitkelits atėjo.

Ats lapai pijau triuktsmo...lapai.

Dievoraštis tarp žemėraščio, ir vienas, ir kitas dažnai lieka nesuprasti, nes net neperskaityti ir vien tik todėl, kad manome, jog zylių cinksėjimo nereikia skaityti, nereikia skaityti vandens lašų muzikos ir lapų nusileidimo meno, vėjo kančios tame, kartais dar skaitome mirtis ir gimimus, bet ir į tuos greitai numojame ranka, - ai, vien iš inercijos, vien dėl laiko tėkmės visa tai, - bet ne. Tai taip parašyta, kad net rėkia skaitymu, kad įlimpa į akis kaip lipčiaus medus ar javų akuotai, dar neatsiaižę nuo grūdo tyliai įplaukia ir peršti, ašaromis peršti vaizdai, kai net nežinai nuo ko, - ir saldu, gera, ir - ašaroja, tai vasaros, tai rudenys, - tai Dievoraštis pats skaitosi, gamta skaito mūsų neįgalumą, nešdama ir vedžiodama jam pirštu po kiekvieną grumstą ir žmogų, po save, galų gale, po save, klampųjį armenį ir žiedmetį...Po :)

Ats pritsiratsiau lapai daug neatidėliotinų darpų!...Pet tada kazkuriuots its jų vitstiek turiu atidėti, taip? Ar kaip?...Ats netsuprantu.