vemt verčia - visi vaidina atseit ką nos nutuokią

Dailės pamoka. Petriukas įsijautęs piešia. Mokytoja:
- Petriuk, ką pieši?
- Dievą.
- Bet niekas nežino kaip Dievas atrodo?
- Tuoooj sužinos…

Mokytojų rugsėjis



Jis atėjo –
Rugsėjis.
Juk girdi
bežingsniuojant senokai.
Ar mąstai,
koks jis bus,
Kai pažvelgs į akis
nedrąsieji naujokai
ir neklausęs užplūs
to rudens žavesys?

Jis ateina
kaip visad –
vaikų jauduliais
pasipuošęs,
nuvalyta lenta
ir skambučio laukimo garsais.
Nužingsniuoja į klasę,
vaikų prialsuotą,
bei atsiverčia lapą,
prakvipęs aitriais sakiniais.

Jis sugrįžta išėjęs
toks artimas ir pasitempęs –
mūsų Krikštas
Laukimas,
gaivališka Nerimastis.
Tarp gėlių pasitinkam
Spėliodami, kas mums bus lemta –
tiktai vieną žinodami,
kad jis išėjęs
Sugrįš.

SAPNAVAU < KAD DU RAŠYKUS LĖTAI SMAUGIAU IR SMAGIAI PASMAUGIAU> TIKRAS KAIFAS APĖMĘS BUVO>
Spėjimas : kas jie?

KOKTU

Poezija -mąstymas jausmais, regėjimas per išgražinančius akinius , skaidraus vandens tekštelėjimas karštymečio metu.

GIRTADIENIS :)

KIEK NORĖSIU , TIEK VERKSIU - KĄ NORĖSIU, TĄ RAŠYSIU. FOREVER.
KAM NETINKA - TENESKAITO.

slaptingos magijos kalba kuždena jūra
vandens baltų putėsių nėriniuos
o kūnai džiūgauja išsekę ir sušiurę
nes bangos bučiniais gaivina juos

turiu akis putom baltom nulytas
beribiais žvilgsniais lekiančiais toli
kai po audros toks netikėtas rytas
kad jūros aimanas kimias ilgai girdi

tik smėlis sminga po padu atvėsęs
lyg vis dar tęstųs bangriedė naktis
kada pašėlęs vėjas amžinas plevėsa
pastato jūroje trapias vandens pilis

veržlia srove tokioj pily lyg rojuj
didžiulės žuvys žaidžiasi pursluos
bangų kraštai pakrantę suformuoja
medūzų skepetomis smėlio raižiniuos

joms tolerantiskai leidziama
vaikscioti po kiema
garsiai miaukciojant
po to  ziureti i langus -
bet nieko daryti nereikia:
jos pacios  naktimis
sunyksta is bado