atminimas -ne vežimas:
juo nepavažiuosi,
o kačiukas -ne berniukas :
jo nepabučiuosi:DDD

Melas


kai skauda valtimi, rytu ir žmonėmis
virstu žuvim ir paneriu į dugną
tik vakarai prie žvakių tylomis
kalbės ilgai, kad be manęs jiems liūdna
reiks prisirinkti žvakių ir tylos
kad požvyniai per naktį nesugęstų
bus nejauku, jei  žvejas pameluos
kad tikros žuvys vandeny neskęsta

Senolio nuoskaudos (turinčios tiesos)


Paniekintoj tyloj suglumusi karta
Baimingai jaučia, kaip jauni artėja.
Jų norisi paklaust, kokia spalva
Tapys paveikslą savo jubiliejaus.

Ak, dieve amžinas, kodėl staiga
Tu man kuždi: juoda juoda juoda?

Iš mūsų meilės kasdieninio sodo
Auginom švelniai šlamančius medžius,
O jiems ta meilė banali atrodo,
Bet patys tik šakom praaugo mus.

Pabrendęs vaike – tai tikra bėda,
Kad pavėluotai tu suprasi, kur klaida...

Senolio nuoskaudos (turinčios tiesos)


Paniekintoj tyloj suglumusi karta
Baimingai jaučia, kaip jauni artėja.
Jų norisi paklaust, kokia spalva
Tapys paveikslą savo jubiliejaus.

Ak, dieve amžinas, kodėl staiga
Tu man kuždi: juoda juoda juoda?

Iš mūsų meilės kasdieninio sodo
Auginom švelniai šlamančius medžius,
O jiems ta meilė banali atrodo,
Nes patys tik šakom praaugo mus.

Pabrendęs vaike – tai tikra bėda,
Kad pavėluotai tu suprasi, kur klaida...

Patinka,kai mužikėlis - grafomanas parinasi ir stengiasi(matyt, su pampersais) visus pagal save vertinti:PPP
DidysisElikų GenijusŽvaigždėNebrendylųSluoksnių:

Aivaras Veiknys BLP 
1. grafomano pamintyjimai. nieko nepasakyta.
:PPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPP

Sioma! Kaip gyveni, kas naujo?
Semionas liūdnai:
-Žmona man neištikima.
-Tu manęs nesupratai, Sioma. Aš klausiu, kas naujo.

Šitaip greit grįžo tas pizdervansas :(
Bent porą mėnesių , maniau...
Vėl knis protą, debiliauskas.
Ai dzin

jūs nemokinkite manęs rašyt eilių -
aš jų rašyti niekad nemokėjau -
jos pačios rašosi be skrupulų.
kada iš skausmo sakiniai anglėja,
kai naktimis nelaukiu visiškai,
jos miego scenoj suvaidina dramą.
manęs vis kartais klausia  ,kam rašai :
o pačios šoka popieriuj kankaną.
aš ne poetas ir man jų nereik,
bet jos įkyriai perša savo mitą
aš net užsidengiu ausis - vis vien
girdžiu, kai jos man kužda iki ryto.

jūs nemokinkite manęs rašyt eilių -
aš jų rašyti niekad nemokėjau -
jos pačios rašosi be skrupulų.
kada iš skausmo sakiniai anglėja,
kai naktimis nelaukiu visiškai,
jos miego scenoj suvaidina dramą.
manęs vis kartais klausia  ,kam rašai :
kai pačios šoka popieriuj kankaną.
aš ne poetas ir man jų nereik,
bet jos įkyriai perša savo mitą
aš net užsidengiu ausis - vis vien
girdžiu, kai jos man kužda iki ryto...

kodėl prie manęs būtinai turi prisiknisti kokia nuopeza - bliam kaip nusibodo.