Truputis gyvenimo iš pasakų



Iš kelionės  apsvaigom pamatę, kas puokštei nutiko,
Kuri liko ant  šventės stalų veidrodinėj  pily.
Ten  susikeitėm vietom  – ir melo spalvų nebeliko,
Nors aplink  šėlo  ochra primindama, kad  svetimi.

Tu mane pasikėlei , kai vėjas nuraškė ir trėškė
Lyg parduotą  nešei į tą salę, kur šoka nuogi –
Aš buvau tik pajuodus laukinė, nesirpusi braškė.
Tu – karalius agurkų, manęs neįmatęs nakty.

Mes dabar keičiam drobes  ir grimą , karolius  ir skėčius,
Liejam priekaištų upes su rėčiais žodžius rinkdami.
Mes abu vėl karaliai,  abu vėl sudžiūvę valstiečiai,
Nors susikeičiam vietom, bet liekam vis tiek svetimi.

Santechnikas baigia montuoti kriauklę psichoanalitiko namuose. Taria jam:
- Iš jūsų 300 litų.
- Jums reikalingi pinigai?
- Taip.
- Norėtumėte apie tai pasikalbėti?

Dailės pamoka. Petriukas įsijautęs piešia. Mokytoja:
- Petriuk, ką pieši?
- Dievą.
- Bet niekas nežino kaip Dievas atrodo?
- Tuoooj sužinos…

būkit tikri vyrai -neprašykit nieko manęs:P

MANO NAMAI NEPATENKINTI - PO KURIO LAIKO GRĮŽO Į JUOS ŠLYKŠTUS PARAZITAS>>>>

KEIČIU ĮRAŠĄ

Na blet ,kodėl vėl troikė.
Vaikučiai,negeba paaiškinti,na vaikučiams užėjo-na jie šiaip be minčių eilės tvarka-1.2.3
jie gi nekomentuos rimtai -tik blevyzga
O gal vaikučiai išvis nespaudinėtų skaičių-pirštukai pavargs
JUK UŽKNISA UŽKNISA UŽKNISA Skystapročiai

nekreipkit dėmesio -šiandien aš laiminga, nes girta:P

Emučiuk, raminkis, ar nematai,kad vertinami ne tavo eiliai -tiesiog norima prieštarauti žmogui, kuris neapsimeta manantis,kad rašo menkai. Tiesiog norima sumenkinti tavo asmenybę. Bet aš juk žinau,kad nepavyks. Mudu žinom.
Dėkui Tau už šiuos žodžius, Brangus Žmogau:)

Emučiuk, raminkis, ar nematai,kad vertinami ne tavo eiliai -tiesiog norima prieštarauti žmogui, kuris neapsimeta manantys,kad rašo menkai. Tiesiog norima sumenkinti tavo asmenybę. Bet aš juk žinau,kad nepavyks. Mudu žinom.
Dėkui Tau už šiuos žodžius, Brangus Žmogau:)