po laisvos kritikos man nebeleidžia rašyti dienoraščio...

1. Reikia neapkęsti netgi tų žmonių, kurie duoda tau feedback'ą dėl kelių (4) paprastų priežasčių: a) jie yra šikniai ir be reikalo kabinėjasi jei ne prie tavęs, tai prie kitų; b) jie įžeidinėja kitų arba tavo jausmus; c) kadangi jie įsižeis ir ims labiau kabinėtis arba dar geriau - išvis nebekomentuos, imsi tobulėti dvigubai greičiau; c) jie yra šikniai.

2. Į tikrai durnus komentarus, pavyzdžiui, "Paryžius, toks koks aprašytas... Važiuotų gal tik bernas netašytas" arba "Nusipirkau akinius. Guliu ramus po stikliniais skliautais. Parašiau du sakinius. Moku rašyt, po galais!" arba "Didelis mažas geras oras..." (nepykite, kad traukiu iš konteksto, nes kūrinius, po kuriais yra šie ir panašūs komentarai, cituoti yra gana sudėtinga turint tiek mažai laiko ir vietos, kaip Einšteinas pasakytų) geriausia išvis nekreipti dėmesio ir "užminusuoti" juos labai nuostabiu mygtuku "blogas". Dar geriau - pasikvieskite savo draugus, šeimos narius, kaimynus - tegu prisijungia prie šios svetainės ir sudeda kiekvienas nuo savęs po dar vieną "blogas" prie kiekvieno tokio komentaro! Kas nors jums būtinai padėkos. Tikrai. Padarykite tai tų netikusių komentatorių labui.

3. Skaitykite tik savo kūrinius - taip rasite juose vis daugiau klaidų. Nekreipkite dėmesio į kitų kūrybą - lai jie kuria sau, jei jiems patinka, nes skaityti žmogaus, kuris jus sutrynė į miltus, kūrybą būtų neteisinga, ar ne? Ne. Čia, žinoma, juokauju. Skaitykite, kas jums patinka. Domėkitės - galbūt vieną dieną jums net pavyks išvartyti patį geriausią šios svetainės rašytoją (kad ir kokiu keistu būdu gaunamas šis statusas...). Suvarykite jį taip žiauriai tarsi tai būtų jūsų smurtaujantis patėvis. Išsiliekite - psichologai pataria, sako, kad labai prailgina gyvenimą. Maitinkitės kitų krauju!

4. Remkite šią svetainę, rekomenduokite kūrinius, išleiskit paskutinius pinigus lįsdami į pasturgalį kam tik galite. Siūlau žiūrėti į vartotojų statusą, nes jūsų kūrybą vertinti čia gali ne visi. Naudokitės ir kitomis laisvėmis - siųskite žinutes SLAPTA! Taip, slapta, nes LR konstitucijoje, matyt, neaiškiai suformuluota, kad asmens susižinojimas su kitu asmeniniu tiek realioje, tiek internetinėje erdvėje yra slaptas ir neliečiamas, jei išimties (esant nusikaltimo galimybei) tvarka nenumato kitaip. Vertinkite kūrinius slapta (tarsi kam labai rūpėtų ir bandytų jus už tai persekioti, nors turbūt čia tokių būna - iš kantrybės išvedat), būkit nematomi (tarsi jus čia kažkas ir taip pastebi), trinkite savo kūrinius (kad galėtumėt pridėti dar augiau naujų Šdevrų, bet išties tai turbūt padarė tokią funkciją specialiai tiems, kurie čia pasivadinę visko ekspertais ir visus savo kūrinius žemiau 4 trina idant niekas nesužinotų, kaip jie sufail'ino - mano sąmokslo teorija) ir darykite dar daugiau (nelabai supratau, kas tai, bet, matyt, vis vien labai verta pitako)!

5. Pasidėkite veidrodį prie kompiuterio ir ne mažiau kaip 20 kartų per valandą sakykite sau "Aš būsiu rašytojas!". Tai tikrai labai padeda. Man jau ne vieną kartą padėjo... Ir užsitraukite užuolaidas vieną dieną! Kada suprasite, kad išoriniam pasauliui jūsų nereikia? Be to, prietemoje daug geriau skaitosi.

6. Pabaigai. Perskaitykite kokią gerą knygą ir pagalvokite: o velniams jums viso šito apskritai reikia? Juk jūs - nepripažintas genijus!

I'm bigger than ever... I'm bigger, I'm back... I'm better, I'm back... than ever, I'm back... You, fuckers, I'm back... Fuckers...

Radiohead - A Wolf at the Door - tikrai gera daina.

Oasis - Live Forever - tikrai gera daina.

uždeki žvakutę
nuplauki žaizdas
šiemet kalėdos - be tavęs ir manęs

Nežinau, kodėl jaučiuosi taip keistai. Šiandien baigiau skaityti nuostabų romaną apie kosmosą, žmonijos ateitį, pasirinkimus ir herojiškumą. Man dvidešimt. Idealizmas cirkuliuoja mano kūne. Gaila, kad knyga baigėsi taip netikėtai. Gaila, kad laikui bėgant pamiršiu, kas dėjosi Citadelėje ir kitose galaktikose, kurios buvo pasmerktos pražūčiai. Užmiršiu, kad žmogus gali pasinerti į savo vaizduotę ir atsidurti ten, kur gyvas būdamas niekada nenukeliaus. Gaila – mūsų gyvenimas paprasčiausiai per trumpas pamatyti žvaigždes. Galbūt taip iš tiesų geriau – svajoti, nes kai ta lemtinga diena kada nors neišvengiamai ateis ir pirmasis erdvėlaivis išskris iš mūsų galaktikos, tai tikrai nebus taip didinga, kaip kad nupasakojo knyga ir vaizduotė. Mano ar kieno nors kito išgyvenimų skaitant fantastiką kosminės įgulos niekada neatkurs. Po galais... Po kelių šimtų metų neatkurs net mano sutrūnijusio kūno. Nemanau, kad mūsų galaktikai kada nors iškils grėsmė ir kosminės kelionės bus bent perpus tiek įdomios, kokias jas šiandien aprašo didieji fantastikos genijai. Žmogaus protas yra žymiai platesnis kosmosas, nei tas, kurio platybėse sukasi mūsų planeta. Įdomu, ar iš tiesų esame ne vieni? Manau, paskaičiavus galima nesunkiai suvokti, jog „ateiviai“, kurie greičiausiai yra panašūs į mus, egzistuoja, o tokio egzistavimo tikimybė - „begalybė“. Taip. Begalybė, nes žmogus niekada nesugebės išmatuoti kosmoso, o toks solidus skaičius, kaip apverstas aštuonetas, sako man, kad yra šansų. Įdomu, ar jie tokie pat seksualūs, kaip kad juos vaizduoja komiksuose ar žaidimuose? Matyt, ne. Bent jau ne visi. Tikiuosi, vieną dieną mano proanūkių proanūkiai pakils į kosmosą ir pamatys bent kokį nors grožį. Tikiuosi, jie ras ten laimę, kurią iki tol ko gero būsime išeikvoję Žemėje. Jei ateiviai visgi „suras“ žemę (jei dar nesurado ir neapvažiavo), vargu, ar norės derėtis – esame pernelyg buki ir nesuprantame žinios, kuri nuolat mums kartojama kine, knygose ir visur, kur tik įmanoma atkreipti pasimetusių protų dėmesį. Jie nesiklauso ir niekada nesiklausys, todėl dar ilgai nepasieks toliau savo saulės sistemos. Kai žemėje anksčiau ar vėliau užvirs pragaras, mes mėginsime perkelti savo problemas kitur ir sudrumsime tokią nuostabią vakuuminę ir šaltą kosmoso tylą. Ir nebeliks to grožio, neliks svajingos ateities vizijos, nes tai taps tikrove – procesu į kurį žmonės žiūrės jau kaip į kasdienybę. Ne. Ateitis tikrai nebus tokia nuostabi ir ideali. Ji niekada nebūna. Kuo tobulesni tampame, tuo daugiau problemų susikuriame. Įdomu, kada jos pagaliau baigsis?.. Noriu nuskristi į kokią planetą ir ten apsigyventi.

Norėčiau, kad ši svetainė turėtų statusą "bybį dėjęs vartotojas".

O ką, jei pavargsti gyventi? Nu rimtai? Atostogų gi nuo jo nepaimsi. Negali.

Dievas išėjo į lauką ir garsiai nusiriaugėjo. Paskui grįžo atgal ir ėmė miegoti. Nuo tada jo daugiau niekas nematė.