Man buvo taip nuobodu, kad paišiau šachmatų lentas...

Šis gyvenimas yra pakankamai trumpas, todėl gana didelė prabanga malti rudą faršą.

Šiandien bus debesuota su tragiedruliais.

fuckbraining for another 5 months

Nes tos be fekalijų niekada, skaityk, ir neturėjom :]

Mieloji, šiandien tu atrodai pakartojamai.

ar ši sveitainė tyčia daro tokius durnus tarpus linkuose, kai tik kas nors nori ką nors parodyti kam nors copy-paste pagalba? nejaugi neužtenka, kad iš mūsų čia visaip kaip tik galima pyzdavojamasi tokių nuolatinių sveitainės pareigūnų/senbūvių/genių, tai dar ir pati svetainė (internetinio puslapio dizainas) prieš mus?!!! ]:( eina jis tada kjibenifeni !

Manau, kad gerai rašyti gali tik tie, kurie gyvena šia diena t.y. stengiasi tai IŠ TIESŲ daryti. Jei gyveni/bandai/tikrai stengiesi gyventi 120%, tavo gyvenimas pats pavirs poezija (proza). Tuomet rašymas virs kažkuo panašiu į dienorašio rašymą procesu, o rašyti dienoraštį yra, turbūt, pats lengviausias, laisviausias ir mieliausias užsiėmimas.

Poezija (proza) keičiasi su žmogui ir tai aišku: kuo jis brandesnis, tuo ji geresnė. Nors maniškis gyvenimas šiame pasaulyje, galiam sakyti, tik prasidėjo (man pilnai įėjus į tam tikrą socialinę sferą (sferas)), tai jau -apie 1/4 jo, jei baigsiu rūkyti, o JAV - kariauti ne savo karus. Senis man pasakytų, kad esu dar vaikas ir net jei tai tiesa, mano sąmonė pamažu pabunda, o akys - atsimerkia. Palyginau daugybę dalykų - tada ir dabar. Vienoje rankoje laikiau pelenus, kitoje - žemę. Palyginau ir supratau, kad vienoje saujoje laikiau statybinę medžiagą, o kitoje - trąšą.

Prasideda statybų karštligė.

P.S. Iškart po krizės!

Rašytojo gyvenime ateina toks tarpsnis, kai jis ima ir suvokia, kad jam visiškai pochui, ką apie jį mano rasyk.lt sėdintys snobai be asmeninio gyvenimo, nes pats pamažu ima intuityviai žinoti, jog su kiekvienu kūriniu (geru ar ne tokiu geru) jis tobulėja nepriklausomai nuo jų purvo ir nesąmonių po juo.

1. (intelektualinės Jono galios prieš nusigeriant):

Didžiausia žmogaus bausmė yra gebėjimas daugiau nebematyti tikslo - jis tėra racionalumo auka.

2. (po kelių butelių "Chodovar"):

Jonas: Nu, Leonavičiau, kodėl tu, blet, ne moteris? Nu kodėl?!!! Jei tu būtum moteris, tai aš dabar pat tave imčiau!
Tomas (grūmodamas kumščiu): Nu, blet, o aš tau taip duočiau!

3. (po dar kelių):

Tomas: Man atrodo mes per garsiai kalbam... (ir patildo muziką)

4. (prieš griūnant snukiu į kur tik pasitaikys):

Jonas: Bet gi šita lova dviem!
Tomas: Ne čia vienam.