lekiant laukais ir miškais ir iš Alytaus ir šiaip minčių greitkeliais

Manau, kad gerai rašyti gali tik tie, kurie gyvena šia diena t.y. stengiasi tai IŠ TIESŲ daryti. Jei gyveni/bandai/tikrai stengiesi gyventi 120%, tavo gyvenimas pats pavirs poezija (proza). Tuomet rašymas virs kažkuo panašiu į dienorašio rašymą procesu, o rašyti dienoraštį yra, turbūt, pats lengviausias, laisviausias ir mieliausias užsiėmimas.

Poezija (proza) keičiasi su žmogui ir tai aišku: kuo jis brandesnis, tuo ji geresnė. Nors maniškis gyvenimas šiame pasaulyje, galiam sakyti, tik prasidėjo (man pilnai įėjus į tam tikrą socialinę sferą (sferas)), tai jau -apie 1/4 jo, jei baigsiu rūkyti, o JAV - kariauti ne savo karus. Senis man pasakytų, kad esu dar vaikas ir net jei tai tiesa, mano sąmonė pamažu pabunda, o akys - atsimerkia. Palyginau daugybę dalykų - tada ir dabar. Vienoje rankoje laikiau pelenus, kitoje - žemę. Palyginau ir supratau, kad vienoje saujoje laikiau statybinę medžiagą, o kitoje - trąšą.

Prasideda statybų karštligė.

P.S. Iškart po krizės!