Papilkėjo mūsų vasaros prisiminimų vėlės
Daug svetimybių balose.
Nukalkėjo tiesiai vedanti takas
Paskrajosime jame tik sapne.
Nusistovėjo ryto saulė,
Tavo delnuose.
Aš matau pasaulį,
Prapilkėjusiom akim.

Aš pavargau tylėti.Aš pavargau bijoti Tavęs, pavargau nesugebėti prieiti ir stipriai neapkabinti...Kodėl mano meilė tolima, kodėl esu tau kažkas, ir mes kaip su maži vaikai žaidžiam gaudynių?...Kodėl sakai, kad esu pusė tavęs, o aš tavim kvėpuoju, bet Tu to nežinai...Kodėl meilė atėjo tada, kai mes tempėm laiką nieko nedarydami, o dabar mums liko 1,5 mėnesio kartu..O juk myliu taip banalu ir nuvalkiota prieš tikruosius jausmus ir emocijas.O dar kodėl dabar rašau apie Tave, kai galėčiau net negalvoti..Nebemoku negalvoti apie Tave. Kartais man atrodo, kad Tu ir esi mano gyvenimas, vienintelis ir nepakartojamas...Ir manau, net šių žodžių nepamatysi, ir galvosi, kad man visiškai nerūpi.O aš klausysiu toliau dainų apie meilę ( jos visos tokios) ir kursiu svajones, sapnuosiu mus abu žiūrinčius į saulę, susikibus už rankų..Aš jaučiu.

Žmonija auga, kuo toliau, tuo daugiau sutinku visiškus kvailius.Aš suprantu, kad dievas ne visus proto apdovanojo, bet ant tiek nubausti žmones yra žiauru :?/

Aš nenoriu sakyti myliu, nes tai banalu, bet aš pasakysiu, kad be tavęs mano gyvenimas juodas.

man reikia dainos kuri glosto širdį.Gal galite padėti?

Aš supratau, kad mano eilėraščiai, (jeigu galima taip juos pavadinti) yra patys praščiausi šioje svetainėje.://

O kaip tau mieloji nesiseka?

Kodėl juokiuosi kai man liūdna..kodėl danguje dabar pilki debesys?Kodėl aš pilka?žmogus aš, žmogus..Liūdesio pilna pintine, džiaugsmo mažu lašeliu, bet džiaugiuosi bent tuo, kad aplink yra kitų žmonių, kurie tiesiog verčia nuoširdžiai šypsotis..manau viskas, kas nejuda į priekį, pradeda pūti...Pūčiau ir aš, bet esu dėkinga tiems,kurie pastumia eiti pirmyn...Kol baltas paukštis danguje gieda.