Ir jau Kernagio dainelę po mėnesio mokslo gitara sugroju, kuo labiau skauda pirštus, ir kuo labiau esu pavargusi, tuo daugiau noro mokytis :))

Aš mokausi groti gitara

Mano gyvenime kažko be galo pritrūko, ir iėjus į rašykus pasijaučiau geriau

Ir viduje vulkanai veržiasi, nes dabar man gali baigtis blogai.
Blogai, nors kažkada buvo juokinga ir žodžiai saldžiai skambėjo.
Dabar tie žodžiai nuėjo toli, perfrazuotai ir netikrai.
Dabar juokas netikras. nes dabar aš kitas žmogus.
Norėjau būti kaip visi ir neišsiskirti iš aplinkinių, norėjau gero ir blogo, norėjau jausmų ir stiprybės..Dabar noriu?  Noriu ramybės ir pabėgti kuo toliau nuo mane supančių žmonių, nes su jais aš tik krentu žemyn.

Nekenčiu.
Visa esybe nekenčiu jos..

nauji metai- nieko naujo

Kiekvienas kitaip myli ir realizuoja jausmus..
Mano jausmai tai begaliniai viduje, o tavo jausmai begaliniai į niekur..

Pamiršai mane, o sakai, kad tau netrugdau?
Net tada kai laisvo laiko daugybė, bet pas tave svečiuose draugai, manęs tavam horizonte nė su žiburiu nerasi.
Tai nužsimiršta,o tik užgrūdina.
Bet to aš nenoriu.

VALIO!!!

Maniau jog esu geras žmogus, norėjosi duoti tik gerą ir naikinti blogį kaip tik įmanydama..
Bet metams einan pirmyn pastebiu jog ne vėlnio gero neduodu, netgi atvirkščiai daugumai kenkiu, kasu duobę vienu momentu ir sau ir kitam, bet dažniausiai įkrentu pati.
O tada darau tai, ką moku geriausiai- verkiu krokodilo ašarom, ieškau stalčiuje valerijono ir keikiu tėvus, kad tokią pagimdė.