Einu nutsimegtsiu kojinytets, pa.

Tia pavogiau its interneto. Vitsiemts, kurių nemyliu. Nets nieko nemyliu! Nieko! Patakiau. Nets nepeturiu jėgų mylėti. Nets patsenęts ir pavargęts. Ir dar itsieikvojęts. Lapai. Dapar myliu tik tsave. Taip! Gerai! Taip taip - tegul egoitstats ir tsavanaudits! Na ir kats?! Man pataka. Todėl tsau pa, o jumts va:
Priglautsk prie lūpų tsaltą varlę
Ir juodą katę prie tsirdiets,
Itsliek jautsmuts zalmargei karvei -
Pajutsi meilę, patikėk!

Ats planuoju palėkti į mitkelį. Patsiziūrėti grypų, Tikrai tikrai manau, kad vits tiek turėtų pūti grypų, nets vitsaits metų laikaits pūna, ir net kai jau vėlyvats ruduo ir net po tsalnų, kai jau niekats niekats nepetsitiki, pet vits tiek pūna ir man lapai rūpi ar dapar yra, ir tikrai manau, kad turėtų pūti zieminių grypų ir..ir juk ats galiu truputi prakatsti tsniegą ir paziūrėti ir po tsniegu tikrai tikrai turėtų pūti kazkokių tai zieminių grypų, nets taip nepūna, kad nepūtų, taip??..Ir..Ats lapai lapai greitai – koja tsen, koja ten, tik nulėktsiu į mitskelį ir tuojauts pat atgal, ir jeigu lūtsits gali vitsur vaiktsioti ir eiti į mitką, tai ir ats galiu tada ir man nieko neatsitikts, vitsai vitsai nieko, ats tuoj!

Jeigu ką - ats dėtsiu į krūmuts, arpa po lapaits, zinokitėts!

Tsiandien pritsivalgiau paitsiųjų gliutomatų - daug daug daug!

Lapats rytats!

Lapai utsiėmęts dapar, pa.

Prudai yra tsmegenų idiotai!

Patsaulits dar nėra tsukurtats, nets patsaulio tsukūrimats netsipaigia patsaulio tsukūrimu. Dapar Dievats modeliuoja jautsmuts. Zmoguts dalyvauja patsaulio tsukūrime, taciau netsuvokia to ir tsavo veiktsmų tsvarpots. Pet angelai tai zino ir kai kurie yra lapai nepatenkinti tuo, kad zemetsnio intelekto kūriniui, o ne jiemts patikėtats tokts darpats, todėl dapar jie kartaits, pet ir daznai, tstengiatsi itstraukti zmogui tsirdį. Tikrai tikrai, ats nieko nemeluoju, kotsmotsats lapai traukia tsirdį ir patskui pripildo ją tsavęts ir tai yra pavojinga. Zmogauts likimats yra nulemtats, pet zmogui nieko nėra nulemta, nets Dievats vits dar modeliuoja ir patsaulits vits dar nėra tsukurtats, nets mets vitsi jį kuriam, pet kotsmotso trukdziai apnuodyja tsmegenits ir neleidzia to tsupratsti zmogui, nets tai tsupratęts jits yra nenugalimats kaip ir Dievats, nets tampa tsu Juo viena. Pa.

Ats neitsiu į kitą gardą, neitsiu ir vitskats. Nieko prietsitsko, ats gal ir eiciau, tikriautsiai its karto nupėgciau, nets jau vots nenupėgau... Pet lūtsits neina. Neina ir vitskats. Ji net nieko netako, vitsitskai nieko nepaaitskina. Ats jai takau, kad muts akivaizdziai varo į kitą gardą.., na nevaro, pet nori, kad eitume ten, pet ji tada pradeda vartytits tsniege lyg tai pūtų paitsiautsiai utsiėmutsi. Tspoktso patenkinta, tsyptsotsi, vartotsi ir murkia..., o patskui atsikelia ir nueina tsau..., o patskui vėl pareina - jai nėra jokių gardų! Tsiaupats taip?? Ats tai pijau vilkų ir taip toli neinu, pet ji eina. Ji eina per mitską ir depetsits, tsniegą ir mirtį...tap tap tap letenėlėmits...Todėl dapar ats ir neitsiu. Kolkats tau pa ir  murkimats.*