Dapar neitsiu!

Ats neitsiu į kitą gardą, neitsiu ir vitskats. Nieko prietsitsko, ats gal ir eiciau, tikriautsiai its karto nupėgciau, nets jau vots nenupėgau... Pet lūtsits neina. Neina ir vitskats. Ji net nieko netako, vitsitskai nieko nepaaitskina. Ats jai takau, kad muts akivaizdziai varo į kitą gardą.., na nevaro, pet nori, kad eitume ten, pet ji tada pradeda vartytits tsniege lyg tai pūtų paitsiautsiai utsiėmutsi. Tspoktso patenkinta, tsyptsotsi, vartotsi ir murkia..., o patskui atsikelia ir nueina tsau..., o patskui vėl pareina - jai nėra jokių gardų! Tsiaupats taip?? Ats tai pijau vilkų ir taip toli neinu, pet ji eina. Ji eina per mitską ir depetsits, tsniegą ir mirtį...tap tap tap letenėlėmits...Todėl dapar ats ir neitsiu. Kolkats tau pa ir  murkimats.*