Rašyk
Eilės (75173)
Fantastika (2211)
Esė (1516)
Proza (10615)
Vaikams (2533)
Slam (50)
English (1159)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 27 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2019-07-13 15:02
Laukinė Piliakalnio Radasta

P. R. L. prozos rinktinės „(Ne) pradingęs namų jaukumas“ pratarmė

Koks šios prozos rinktinės credo?

Poetė ir prozininkė Pranciška Regina Liubertaitė pasižymi kūrybine valia ir atkaklumu. Tai jau nebėra tariamo vyriškumo ar feminiškumo (vyriško moteriškumo) bruožas. Juolab kad ši kūrėja 2016 m. išleido svarią eilėraščių rinktinę ŽIEŽIRBA Į ŽEMĘ (303 p.), o dabar skaitytojams pateikia savo prozos rinktinę (NE) PRADINGĘS NAMŲ JAUKUMAS (278 p.). Esu kolegiškai padėjęs šias abi rinktines sudaryti, komponuoti, lyg buto šeimininkei perstumdyti baldus, pateikiau redakcines pastabas, labiau pažinau autorės kūrybos ir kitus kontekstus, literatūrines simpatijas. Ir jeigu, pasak vieno didžio kūrėjo, poeto proza yra tikrai savotiškas poezijos tęsinys, skatinantis rašyti energingus prozos tekstus, primenu, kad šios  autorės eilių rinktinei buvo ir yra būdingos šios savybės ar bruožai. Tai vientisumas ir visumos įprasminimo siekis, eleginė meditacinė tonacija, nuotaikų kaita, polinkis fragmentus jungti į ciklus, itin stipri gamtojauta, mitologinių motyvų cikliškumas, namų ir žemės darbų rituališkumas, žaismė, spalvingi mergaitės, moters, motinos sielos peizažai, tautosakiniai psichologizmai. Tuo būtų nemažai pasakyta ir apie P. R. Liubertaitės prozos bruožus ir ypatybes. Aišku, jei dar pridurtume labai svarbius auto (biografiškumo) ženklus, gal net pabrėžtiną lietuvišką prigimtį, namų jaukumo ieškojimą (aplink ir giliojoj tikrovėj – savyje). Šitai itin padėjo kuriant savo vertybių modelius, meninės raiškos formas ir pavidalus, pergalint pokario prisiminimų skaudulius ir dabarties slogučius meile ir kūryba, tarnavimu kilnioms kultūrinėms idėjoms ir žmonėms. O prozos
5
(Ne) pradingęs namų jaukumas
knygoje – skaudulius pergalint bent jau transcendentiškai ir (ar) metafiziškai, pasitelkus magiškąjį mąstymą, be kurio šio pasaulio realybė atrodo neįmanoma. Tik jau to pokario memuarinio natūralizmo ir dokumentinių istorinių faktų bei aliuzijų, sušildytų mergaitės ir paauglės vaizduote, prozos tekstuose daugiau negu autorės eilėraščiuose ta pačia tema. Prozoje tie išgyvenimai kūrybai teikia vidines formas (vaizdus), o individualios patirtys išplėtojamos ir projektuojamos į dramatiškus ir spalvingus personažų likimus, nestingant ir sintezuojančios sąmonės. Tai galbūt ir skaitytojus nuteiks viltingai, paveiks sugestyviai. Kad ir tie jos atkaklūs vienišiai ir keistuoliai su pagailos žyme... Sudarant ir komponuojant rinktinę (NE) PRADINGĘS NAMŲ JAUKUMAS, buvo pasitelktos keturios P. R. Liubertaitės prozos knygos: Atminties keliais (2000), Praeities elegija (2005), Šauksmas (2004–2005) ir Nuotraukos atminčiai (2009). Ir dar autorė pateikė vienuolika naujų miesto tematikos novelių – sąlyginių, feljetoniškai ir net groteskiškai žaismingų, estetiškai brandesnių. Čia ne tik grožimasi ar šiurpstama, baisimasi, bet ir miesto žmogaus įspūdžiai tampa vientisais vaizdais. Ir tai būdinga miesto žmonių svetimumo, vienišumo, ydų ir egzistencinės tuštybės paveikslėliais ar meninėmis fotografijomis kaime išaugusios, dorai išugdytos merginos atminčiai. Skaitant šią knygą, kurią sudaro keturios dalys su atsklandos ir užsklandos žiedine kompozicija, malonu pažymėti, kad autorė atsakingai redagavo, tikslino ir tobulino savo senuosius tekstus, pateikė naujų ir, laikui negailestingai bėgant, iš fragmentų ciklo išaugino miniatiūrų apysaką NUOTRAUKOS ATMINČIAI apie pokario kaimo mergaitės išgyvenimus, patirtis, iš senelių, tėvų ir giminių sužinotas ir suvoktas teisybes. Žinoma, aktyvi atmintis ugdo vaizduotę – būtiną literato stiprybės, kaip ir gimtoji kalba, ginklą. O ir žinios apie pokario Lietuvos tautinių mažumų – lenkų, žydų, romų (čigonų), net užklystančių vokiečių –
6
Pranciška Regina Liubertaitė
lemtį padeda formuotis smalsios, guvios mergaitės savimonei, savo ir svetimo nuovokai, savitai reaguojant į paslapčių ir grėsmių sukinius. Nuostaba, abejonės ir siaubas – tai ir pasakotojos, ir jos alter ego – personažų – moterų ir vyrų –  mintijimo impulsai. Kaimiškosios ir miestiškosios kultūros temas čia sieja ir vienija pasakotojos gamtojautos jautrumą ženklinantis personažų ir išgyvenamų situacijų nuotaikos. Tai nuolat regimas dangus, žemė, skveras ar medžiai, miškas, o skiria antinomiški ar antagonistiniai santykiai. Tai moterų, vyro ir moters, naujo ir seno, tikrovės ir vaizduotės distancijos. Ir tuos įvykius, atsitikimus, savijautas į visumą jungia reikšminiai ir prasminiai žodžiai: kelias, namai, kapai, išvykimas, sugrįžimas, vaikai ir Tėvai, savi ir svetimi, gyvenimas, gyvybė ir menas, daiktai. Tai permainingos ir dėsningos augimo–brandos (išmėginimo) – nokimo–nykimo slinktys. Jomis keliaujant, vis ieškant namų jaukumo – savyje ir kituose – ir jį saugant arba transcenduojant kaip apysakoje ŠAUKSMAS. Skiria tradicinių ir modernių vertybių, santykių sankirtos, daug vienatvės ir kančios, kurias gali nuskaidrinti tik žmogaus ir gimtosios žemės meilė, kaip tas pasigirstantis motinos šauksmas: sugrįžk... Apysaka, užbaigianti knygą, buvo sukurta prieš penkiolika metų ir egzistavo tarsi pranašysčių plotmėje, bet ir dabar ji gal sulauks daug polemikos ir diskusijų, andai aptarta tik gana siaurame skaitytojų ir kolegų rate. Bet pastebėta ir net paženklinta reklamine emblema: saugokis... Apysaka pasižymi aibe idėjų ir spręstinų problemų žmogaus, vyrų ir moterų lygiateisiškumo temomis, o detektyvinės intrigos ir motyvai čia visa įsuka ir skraidina. Įdomiai pasinaudojama ir metafiziniais ezoteriniais simboliais. Ši prozos rinktinė, savo minimalistine stilistika, labiau gyvenimo negu literatūriškumo patirtimi ir etinėmis vertybėmis bei nuostatomis grįsta knyga savaip stiebiasi labiau į moterų rašytojų V. Juknaitės ar B. Vilimaitės kūrybinės traukos lauką. Nors tai meninės raiškos lygio prasme P. R. Liubertaitei tarsi horizontas: tai artėja, tai tolsta.
7
(Ne) pradingęs namų jaukumas
Svarbiau judėti, per daug neskubant, bet taip pat kryptingai. Juk šios knygos credo – tai nepradingęs namų jaukumas, saugokit jį... Ir dar palinkėjimas: RAMYBĖS JŪSŲ NAMAMS.      Rašytojas Arvydas  Genys
2019-05-17 19:10
Laukinė Piliakalnio Radasta

2019 m. balandžio mėn. išėjo Pranciškos Reginos Liubertaitės prozos rinktinė „(Ne) pradingęs namų ja

Sudarant ir komponuojant prozos rinktinę, buvo pasitelktos keturios prozos knygos: Atminties keliais (2000), Praeities elegija (2005), Šauksmas (2004–2005) ir Nuotraukos atminčiai (2009), taip pat pateikta vienuolika naujų miesto tematikos novelių – sąlyginių, feljetoniškai ir net groteskiškai žaismingų, estetiškai brandesnių, kuriose ne tik grožimasi ar šiurpstama, baisimasi, bet miesto žmogaus įspūdžiai tampa vientisais vaizdais. Šioje prozos knygoje itin stipri gamtojauta, mitologinių motyvų cikliškumas, namų ir žemės darbų rituališkumas, žaismė, spalvingi mergaitės, moters, motinos sielos peizažai, tautosakiniai psichologizmai. Labai svarbūs auto (biografiškumo) ženklai, gal net pabrėžtina lietuviška prigimtis, namų jaukumo ieškojimas.
2018-04-07 11:50
Laukinė Piliakalnio Radasta

Išleista PRL lyrikos knyga „Šešėlių blankumoj“

Ši lyrinės poezijos knygelė kūrybos kontekste išsiskiria dar subtilesniu ir brandesniu intymumu. Tai nustebusios ir savo pasaulį atrandančios mergaitės, liūdnos (o ir padūkusios) jaunystės burtus menančios pusamžės moters, ne tik romantiškos, bet ir kasdieniškos, poetinė raiška. Tvirtėja ir gausėja poetinių formų ištekliai: gausu savaip transformuotų ar modifikuotų trieilių, šešiaeilių, primenančių rondo, tautosakinių kartočių, ekspresyvių verlibrų, refleksinių epigramų ir net modifikuotas sonetų vainikas be magistralo.
2017-06-28 19:37
Laukinė Piliakalnio Radasta

Straipsnis Amerikos lietuvių laikraščio „Draugas“ kultūros pyuslapyje

https://www.facebook.com/pranciskaregina.liubertaite/posts/1 540966059268801?pnref=story
2017-06-13 10:06
Laukinė Piliakalnio Radasta

Straipsnis apie Pranciškos Reginos Liubertaitės poezijos rinktinės pristatymą

http://www.aidas.lt/lt/kultura/article/16517-05-20-poezijos- vakaras-marijos-ir-jurgio-slapeliu-name-muziejuje
2017-01-02 09:57
Laukinė Piliakalnio Radasta

A. Žižiūno paroda Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje Vilniuje

http://www.rvpl.lt/index.php/lt/726-algimanto-ziziuno-fotogr afiju-paroda-mano-viziju-moterys
2016-10-15 09:54
Laukinė Piliakalnio Radasta

A. Žižiūno paroda „Veidai ir mintys“ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje

http://www.kronika.lt/index.php?option=com_content&view=arti cle&id=4769:kvieciame-i-fotografijos-paroda-abromiskiu-reabi litacijos-ligonineje&catid=45:skelbimai&Itemid=71
2016-09-28 10:12
Laukinė Piliakalnio Radasta

Fotomenininko Algimanto Žižiūno portretų paroda „Mano vizijų moterys“ Anykščiuose

Kviečiu pasidomėti Algimanto Žižiūno unikalios parodos atidarymu Anykščiuose (pridedamos nuorodos):

http://www.anyksta.lt/naujienos/naujienos/47592-garsus-fotom enininkas-anykstenams-dovanojo-unikalia-paroda

http://www.silelis.res.lt/index.php?lang=lt&mID=1&id=3769
2016-09-28 10:09
Laukinė Piliakalnio Radasta

Fotomenininko Algimanto Žižiūno portretų paroda „Veidai ir mintys“ Anykščiuose

Kviečiu pasidomėti Algimanto Žižiūno parodos atidarymu Anykščiuose (pridedamos nuorodos):

http://www.anyksta.lt/naujienos/naujienos/47592-garsus-fotom enininkas-anykstenams-dovanojo-unikalia-paroda

http://www.silelis.res.lt/index.php?lang=lt&mID=1&id=3769
2016-05-17 08:09
Laukinė Piliakalnio Radasta

Fotomenininko Algimanto Žižiūno portretų paroda „Veidai ir mintys“ Panevėžyje

Nuo 2016 m. balandžio 15 d. Panevėžio kraštotyros muziejuje atidaryta žymaus Lietuvos fotomeniniko, Algimanto Žižiūno fotografijų paroda „Veidai ir mintys“.
Šiose nuotraukose įamžinti žinomi Lietuvos žmonės ir svečiai. Šalia portreto autoriaus prašymu jie užrašė savo mintis apie gyvenimą, kūrybą, profesiją. Apsilankę parodoje, žmonės pamatys dvi mintis – A. Žižiūno, kuri atskleista fotografijoje ir to žmogaus, kuris yra joje įamžintas. Tai gana svarbu ir vertinga, nes dažnai fotoportrete žmogaus mintys lieka už kadro. Šioje parodoje matome Lietuvos kultūros žmones, taip pat kultūros žmones, kurie viešėjo Lietuvoje.
 
Fotomenininkas ALGIMANTAS ŽIŽIŪNAS gimė 1940 m. sausio 10 d. Kaune. 1963 m. baigė Kauno maisto pramonės technikumą, o 1965 m. įstojęs į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistiką, pradėjo dirbti Anykščių rajono laikraščio redakcijoje. 1970 metais persikėlė gyventi į Vilnių, dirbo įvairiose redakcijose ir leidyklose. Netrukus buvo priimtas į įsikūrusią Fotomenininkų, o vėliau ir į Žurnalistų sąjungą. Iki 2007 m. aktyviai dalyvavo žurnalistinėje veikloje, taip pat kaip fotomeno kūrėjas. 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas.

2016 m. gegužės 21 d. 18.15 parodos uždarymas ir susitikimas su parodos autoriumi Algimantu Žižiūnu.


1 2 3 --- 6 --- 12 --- 18 --- 24 --- 30 --- 36 --- 42 --- 46
[iš viso: 453]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą