kuo labiau noriu išmokti tylos ir pagarbos, tuo daugiau manyje triukšmo ir paniekos kitiems. ir keista, bet vietos užtenka be galo.
arba iki kol šiek tiek įtrūksta ar sprogsta ir pasklinda aplinkui.
o užvėrus negi taip ir plėsis? ar tiek, kiek manyje tuštybės?
pastebėjau, kad tik muzika padeda pristabdyti. kuomet išorėje harmoningas liūdnas tikras garsas, norisi nurimti ir klausyti.
savęs. sniego. vėjo. miško. ilgesio.

po velnių, kodėl man niekas nepasako tiesiog užsičiaupk?
galėtų net vožti, kad būtų įtikinamiau. bet ne.

tamsai apgaubus kiemą, atspindys parsiranda.
įsitaiso purioj snaigių pagalvėj ir kybo minkštai.

vogčiom žvilgteliu pro blakstienas, šypsosi.
- nagi? :)

įkyri žodžių darkymo mintis, kad protekcijos – proto nutekėjimai sijomis; akcijos prote.

iš tiesų gi tai pradinė rimta mintis buvo apie projekcijas – žvilgsnius veidrodyje su/už-sikirtusius ties nežemišku šypsniu

ir štai – pirštai

tirštas sniegas miršta

* * * * * * *

begalvojant - gal bėga begal be galvos lojant