<...>
Pakeliui iš vergovės namų – atmintis,
Kuri moka bučiuot, apkabint ir palaimint,
O švininė nelaisvės gelmė išsprogdino liepsnojantį krūmą.
Vilko valandą išsiliejo derva,
Kurią sukaupė vakar mirusios žvaigždės
Ir tas vėjo trikampis, saugantis praeitį,
Į širdis įsmeigė žaliuojantį durklą.
<...>
ištrauka iš Leonardo Gutausko Išėjusiems sugrįžti