"..." trys taskai atspindintys sielos gelmes kurioje palaidota tai ko niekas neras uzmirsti jau jausmai ir paseta tustybe pasmerkus vilti kadanors dar buti juoktis verkti ar myleti pabegusi asara i gomurio prieglobsti siaucia tenai vis niokodama gyvasti nakties tylumoj gaivinantis sanabzdesys uzliuiuoja vienisa padara laukianti savosios mirties gaila kad tai tera tik tritaskis musu poetu gyvenimo kelias minties palaidojimas kurinio sakitytojams arba paties autoriams nesugebantiems tai isreikst rastu o vis sekundes bega pro sali tu matai praeinancius vaizdus o atmintyje tustuma kadangi tai tera iliuzija ka susikuri nuraminti savaja po dykuma brendancia siela kuri suklumpa vis kelias ir vel zengia i prieki taciau akyse kuo toliau tuo vis labiau atsispindi baltos velevos plevesavimas ir riedanti asara kylanti i virsu garais nuo issekusio kuno pavargusio ieskoti kazko to ko niekada nebuvo ieskoti to ko nera mates ieskoti tai ka nori tureti taciau ar surades bus laimingas cia jau paslaptis musu visu pasmerkto gyvenimo zuti

saltoj baltoj pusni isjuoktas vaikas guli paslapty nerimstanti puga niokoja menka kuna gili senolio pasaka atrieda vejo nesama ramina vaika verkenti vis klykenti istiesusi rankas i veida motinos nupiesta zvaigzdziu pasmerktu tyliai verkti nakties gelmeje isziustancio sulinio byra susales vanduo vis gaivindamas vaiko burnyte istroskusio vaiko gerklej istringa sapnai apie prasme gyvenimo tiesa suvirskint negali nes kunas susalo beribei kitu juoko atsvaitai ant zibintu sutupia zvalgos dar vienas padaras ju zvilgsniu auka gerkle skalauja vis godziai rydami sita vaizda pro langa ismesta siuksle uzkloja vaika sildo isausus rytuj jis tampa zvaigzde per zinias ji rodo visi verkia baisus pasmerktasis pasaulis apgobtas sesioliu bedieviu nerimstancios pugos niokojancios sielas paskandina dar viena pesivystancia gyvybe

na ka mielas dienorasti per ilgai tave buvau palikes jau ir voratinkliais suzelai ir tavoji nuotaika papilkejus akskoks isblyskes tapai nebe sidziaugi rasotu rytu veide nebeislenda saules isbresta sypsena o vakaui atejus kada visi prie stalo mes susedam tavo pavargusiam veide nei kropelytes pasakiskos silumos kuria kasdien anksciau regedavau dabar paskendes tyliai mintyse svajoji tu sugrysti i jaunyste paseles dar tada buvai ir laidei juoka neblogai dabar susimastei kaip dare tai tavo tevai apie gyvenima likima apie savaji palikima na bet atsimink kad as visuomet sale taves buvau ir busiu tiesiog dabar nebeuztenka laiko pamatyt ar aplankyt taves noreciau tai daryt kasdien paimti skudura nusluostyti dulkes ir vel tavam veida iziept vilties konors noret ir pamatyt tavo akis vis rodncias man kele i save.
mielas dienorasti as taves dar nepamirsau
tave gerbentis uncis

Nakties gilioj tamsoj paskendo asara tyra.
Neverk, naktie, nelieki sidabrines pasakos.
Nevertas skausmas žerinčių minčių.
Neverk, naktie, tuo begaliniu stingdančiu šalčiu.

Su baime mes norime gyventi
Su baime mes einame i mirti
Su baime mes pasitinkame likima
Su baime mes mylime baime!

Lyg angelas blogasis si naktis,
Supa mane lyg juodas sapnas.
Apsuptas sios tamsos as mastau:
Ar gyvenimas mano eina toliau?
Ar numires esu as jau?

Jei galėčiau matyti tyamsoj,
Jei girdėčiau save tylumoj,
Jei žinočiau savuosius jausmus,
Aš pažinčiau save ir kitus.

Nusivyliau tuo ka vis vadina laime ...
Nusivyliau tuo ka visi pmirstame ...
Nusivyliau tuo ka visi paliekame ...
Nusivyliau savo zmogiskaja prigimtimi .

sveikas dienorasti, sendien surukiau tik 3 cigaretes mat metu rukyti. Nusprendziau ir mazinti aukoholio kieki skarndyje. visiskai isprotejau tampu nebe savimi manyje keiciasi gerio ir blogio jegos. gal as sergu kokia nors baise liga pvz sazines grauzatimi, bet juk as nieko blogo net nesu padares. mano kunas vis labaiu ima nebepripazinti nei cigareciu dumu nei aukoholio gal as po truputi mirstu taciau abejoju nes jauciuosiu sveikas kaip niekada dar nesijauciau. niu nekvarsinsiu cia taves dienorasti su savo problemom geriau pranyksiu is cia kuo greiciau. iki

Valio valio valio aš egzą išlaikiau :)