/me Nidoje :P~

sutraiskiau akmeni... i sipulius  sutrupindamas alkstancias akis... i veidrodi vis ziurincias, nematancias tenai vilties... pasidalino laikas smiltemis to atspindzio... griuvau surinkt i savo sielos tustuma... vis dar renku

pasejau alkanos butybes sielvarta i trupinius sudegines jos asaras i juodzemi - isaugo mano praeitis

pasilenkiau
prie savo susikurto pasaulelio
nulenkes galva
tyliai murkiau kaip katinas
paliegelis kurio sirdis
paniekinta
stebejau vis prabegancias
akimirkas
daug ruko ir bedvasio ilgesio
taip daug tustybes ir dar daugiau
tos niekingiausios
beprasmybes
suku pasauli savo delnuose
zaidziu kaip Dievas
taciau man nevalia pakeist
likimo savojo
as negaliu
nes man tai uzdrausta
kas turi nutikti
tai yra neimanoma
pakeisti
tai yra uzrakinta po tukstanciai
spinu
ir surakinta tukstanciais
grandiniu
taciau esu
kaip paprastas stebetojas
su skaudanciom akim

:]~

pabegau nuo saves i patalus gilius
po kauke palindau
dabar gal juogdarys?
nusisikau i pieva
uzaugo nuostabi gele
joi aromato apsvaigintas
pasijutau giliam sapne
pramerkiauviena aki
matau kad apakau
griuvau ant zemes
purvinas
su 12 kitu
tariau sau 13-tas
patsai nesupratau
kuo pavirtau

vedzioju pirsta danguje,
taip vel sukeldamas tornada
ir spjaunu zemen kuo stipriau,
taip praraja praskeldamas
ispaudziu asaras surias,
taip tvindindamas juras
delnais lyg kandi pribloskiu as saule,
taip atgaivindamas bedieviu nakti
sudrebinu as kojom kalnus,
taip sunaikindamas benamiu prieglospcius
paleidziu is gerkles triuksminga garsa,
taip apmarinti merdincius
griunu patsai ant zemes, taip kad greta parkristu ir kiti

vienatve sielos gelmeje ir varnu kliegesys tokioj bedugnej ir tusciam delne tiktai svaja kad kadanors islipsi nerimstancios vis akys blizgancios ramu ir vel kaip visada nykiai tamsu...

pagan est pagan