bjaurybe -
skruostais liejas
purvo asaros.
lietaus surus
vanduo degina
kuna.
pavasarejanti saule
nuodyja
isblyskusia oda.
nekianciamas padaras
miega,
susisukes i
juodzemio
patala - vienisas.

kazkoks menkas
tarokonas
zemej taka minatis.
taip nezymiai
paliekantis pedsakus.
turtino gyvenimo
antakiuose.

kada sugrista praeitis.
sustoja laikas.
tyla sutrigdo
blaivumo atgarsiai.
visgi neimanoma pabegti
nuo to ka prisimeni.

ropok!
pirsais
kabindamas
i sudergrta
proteviu zeme.
atmatas purvinas
dek i kisene.
tada
atsistok.
ir gyvenimas sivs tau
pavasarejanciai.

dantim kalnek
i akmenini
proteviu
rasta.
stok
tyliai pries ola.
taip nerimstanciai
gulk ir miegok.
paskutiniais
kvapais
saules
atodusyje.

iskosiju,
praryta nieka
savo ateiciai supriesintai.
tam ,
kad vel
galecaiu gyventi akimirkai.
tokiai,
kuri uzveza
velei priryti - atryti.

sliauziu,
kaip kirminas beprotis.
esu slykstus,
taciau juk gyvas.
o jei as isrekciau
-manyje slepiasi
atgimstantis grozis.
ar traiskytum ?

eikit lauk... ! is mano pasamones nes jau pabodo jusu balsas spiegiantis i veido randus. nebegaliu daugiau stebeti, kaip zusta dustancios lasteles. sudie, mielieji, vis dar besivystantys...

mes gimstame ne tam, kad mirtume... mes gimstame tam, kad numirtu kiti...

as esu... tu esi... jis, ji yra.... visi kiti neegzistuoja arba musu nera tarp ju.