kol garsei plieka tamstos plauciai
sustok ties viduriu pasaulio
apsidaryk aplinkui
tai rytmecio saulute sypsos
o tu bedievis tarsi vaikas
nerandantuis tikros pasaulio sypsenos
slepies po savuoju seseliu
sukniubes vel uzmerktom akim
sieki i dangu savo delnus
esi vienintesli
esi mirtingasis
kaip buvo lemta taip ir
mirsi

pasaulis pagal mus... ne tai mes pagal pasauli

svarbiausia tai ka vel gali isvysti, o ne tai ka kadaise turejai palikes suputi.

kai gamta dave gyvybe kunui,
ir kai kunas suprato,
kad gali sunaikinti gamta,
liko tik nuotrupoas atsiminimuose -
civilizacija.

praraja atmintyje...

ko irc nesedi ?

akimirkai apsirikau... ir vel sustojo lietis asaros... sirdi kovot gyvenimo kariai... likau paklusti zemes aimanoms... sudie times kas vis dar tikisi kazko...

ui nezinojau :(~ ok nebemurksiu tau :*~

laikau dalne strele perskruosta sirdi ji plaka paskutiniais savo ikvepiais... kaip norisi isgyditi taciau esu tik valkata kuris su alkstanciom akim ja stebintis... ir seiles tysta krinta zemen... sirdsis taip gundanciai skaniai atrodo ... nesu pamiselis esu grobuonis kuris maitinasi kita givybe kad pats gyventu taciau vis svarsto ar vertetu galabyti kitus kad pats isliktum... kaskar sita mintis uzsibaigia ramybe tamsoje su ausis reziancia daina ir sratinuko bruksniais popieriaus lape...

ne gal o istikruju :)~