keista, kai metai prabėga taip greitai
atrodydavo dienų - begalybė į priekį liko
o dabar užtenka rankos pirštų skaičiuoti
paskutiniąsias
esu beprotiškai (ne)kantrus žmogus, ir, jau pradeda erzinti, kad vertinimų būna daug (pvz. 7), o komentarų kone nėr (pvz. 1 ir tas nieko nepasakantis, ką reiktų keisti).
tai ir galvoju, jei taip tobulai rašau, kad nėra, ką patarti, ką pakritikuoti, ką paredaguoti, tai kodėl vertinimų vidurkis nėra lygus apvaliam penketui?
ar nereikėtų kažkaip balsavimo teisės turėtojams užmest prievolę būtinai pakomentuoti ir paaiškinti savo vertinimą, kad autorius galėtų bent kažkiek tobulėti?
laukiu tris valandas
atideda pokalbį
paskambina atidėtu laiku
ir po minutės sako:
"Klausyk, čia tas, dėl kurio atidėjau, buvo išėjęs, bet dabar parėjo, ir, tuoj vėl išeis, tad gal galėtum palaukti maždaug 20 minučių?"
ar gali būti kas gražiau
už nakties prietemą, kai
pirštai spindi
apšviesti
tavo akių
o, alchemija,
galbūt išmoksi šviną
auksu paverst, o mane
mylinčia
"Figures never lie, but liars figure"
pagaliau atėjo laikas
išsilaižyti žaizdas
juokiausi, kai sustojai gatvės vidury
it stebuklo pažiūrėti
sulaikęs kvapą tyliai
mostu parodei man ir pats
akimis nusekei
mašiną
džiaugiausi tavo laime, kad
žaviesi paprastais dalykais
***
juokiuosi iš savęs:
juk jau tada į
ratlankius žiūrėjai
labiau nei į
mane
kartais sustoju
klausau motoro ir nužvelgiu
įdomesnę mašiną tik
viena
Labiau mėgstu kalbėjimą nei prancūzus.
Kodėl Dievas kaip eilėraščių objektas prideda tiek jaukumo? Dievo pagalvės, ūsai ir visi kiti dalykai - vajė, kas per gražūs įvaizdžiai...
Net pradėjau galvot kūrinį su Dievu. Taip, su Dievu dabar bandome parašyti kažką. Na, gerai, nėra jis pats geriausias bendradarbis - tyli, pasislėpė kažkur už spintos ir nepasirodo. Vajė.