o jie sakydavo ir mokydavo, kuo turim būti,
tie protingi dėdės ir tetos

o mes neigėm ir vėl neigėm,
o,
kai paaugom, supratom.

sveikame kūne - sveika siela
sveika siela - sveikame kūne

o kur bent vieną sveiką dalį gauti?

Parbėgau čia basom pėdom ir raustu.
Kas per dienoraščio manojo būta prieš 5 metus. :)
Ir noriu Jūsų paklausti:
Ar įmanoma ištrinti dienoraščio įrašus ir kaip?
Ačiū!

Totaliai keista.
Keista politika.
"Būtų kas kitas rašęs būtum iškuolintas"
"Duočiau 5, bet draugai užbadys"
Draugai. Kur objektyvumas?
Vienetukininkų tarpe yra ir talentingų kūrėjų, kurie tiesiog turi paragaut skaudžios naujoko ar dar kokios duonos, kurią suteikia senuomenė.
Nesupratimas.
Tas pats eilėraštis. Įdėtas prieš metus, dabar neegzistuojančio vartotojo, atnaujintai įdėtas to paties žmogaus, kitu prisijungimo vardu. Seniau turėjęs vidurkį 3, dabar mirksta vienetuose.
"Duočiau 5, bet draugai užbadys"
Skaičiau. Ne man šitaip, bet tiesiog nėr žmogiškumo. Nors niekur nėr.
Toks jau gyvenimas. Tokie laikai: ryšiai-kyšiai. Nevisur atsiskleidžia, bet kai kur, kad ir rašyke iš dalies pasitaiko...

Beprotizmas mane užvaldė. Pradedant kūnu, baigiant tirpia it "Lipton" arbata siela. Ugnimi ir ledu jo neišvysiu, bet bandyti verta. Žvakės leipsna, šešėliai, tamsa ir šalto mūro sienos... Romantika? Ar dar vienas beprotizmo pavidalas?
Šešėlis trūkčioja, kaip verkiantis vaikas. O gal? Aš ir esu mažas, kūkčiojantis vaikas? Be norų, be svajonių, be supratimo, be nieko... ? Gal tik bandau visa tai paslėpt po netikra kauke?