Aš tik viena, o žmonių, kuriems manęs reikia, tiek daug.

-20 apči ir jau žiūrėk - žiema.

Išlipau iš kojos, rodytųsi, kad ta koja, bet sėkmė dar nepaglostė. Dušas užimtas, skalbimo mašina užimta, gyvenimas - užimtas.

Moksliniai darbai kenkia sėkmei.

P.S. Klausau 'ale' rašytojų muzikos ir galvoju, kodėl jie mano, kad tai padeda rašyti.
http://www.mediabistro.com/galleycat/best-writing-music-of-2 012_b61112

Įdubę čiužiniai nuo svarių
dubenų.

Nostalgiški, kad net koktu.

I min drömmar talar jag svenska.

Skiriu jaunėliams broliams E. ir E.

Pasakose skraido fėjos, burtininkai pildo svajones ir
visi aplinkiniai būna arba tik geri
arba tik blogi, bet
ne čia.

Kiekvienas paskendęs problemose,
buityje, o labiausiai
būtyje.

Įkrentam į juodąsias skyles
kartas nuo karto, kai
suvokiame vienišumą.

Tačiau

Vienišu nesijauti ne tada, kai
būni su žmonėmis, bet, kai tiesiog
negalvoji apie tai.

Nemąstysim tik mirę

***
Kaip pirmoje klasėje turim
(žmogaus jausmų) sugertuką -
gamtą.

Rudenys - spalvingi, kad
suteiktų bent kiek laimės
lietingom popietėm.

Žiemos – baltos, nes
bent jau sniegas prašviesina
tokias trumpas tamsias dienas.

***

Ir randi kartais save
be pasakų knygos
gamtoje
mąstantį.

Tačiau niekada nesi vienas, nes
esame
trys.

Ir ta žiema taip gerai atspindi dvasinius uraganus. Pjauna it kokiais aštriais varvekliais per skruostus ir nosį, kai sąžinė ir taip skaudina save.

Vis skubu gyventi
mylėti
rašyti.

Kaip pagaliau turėt ramybės ir kantrybės bei nebandyti viską pabaigti kuo greičiau?

http://www.youtube.com/watch?v=JhZb4BB4J1U

http://www.youtube.com/watch?v=E8cMy-Jmoso

Vos tik atsisėdu rašyti norisi pradėti klausimu. Net dabar norėjau paklausti, kodėl turiu tiek daug klausimų.

Kodėl nerašau atsakymais?